2013 m. gegužės 31 d., penktadienis

Pica su sūrio krašteliu

Na, čia labiau idėja nei konkretus receptas, bet manau, jog pasidalinti verta. Skiriu visiems manantiems, kad picoje sūrio turi būti DAUG. :)

Iškalbingiau už bet kokias įžangas

Pica su sūrio krašteliu

• Reikės:
Mėgstamo sūrio (fermentinio, mozzarella, sūrio lazdelių, etc.)
Picos pado (pvz. tokio)

Paruoštas kraštelis

• Gaminimas:
Ištampykite picos pado kraštelius ir įvyniokite į juos pailgai arba nedideliais gabalėliais supjaustytą sūrį (bandžiau su visokiais, teikiu pirmenybę įprastam fermentiniam sūriui). Esmė yra tešlą ištempti kuo ploniau, t. y. padaryti kuo plonesnį tešlos apvalkalą, kad kraštelis būtų labiau sūrinis nei tešlinis. Kuo daugiau sūrio dėsite, tuo geriau. Jei kraštelis neužsiklijuoja, suvilgykite tešlą šiltu vandeniu. Nepamirškite picos kraštelių suvilgyti trupučiu alyvuogių aliejaus arba patepti kiaušinio plakiniu ar baltymais, kad dailiau apskrustų. Kepkite įprastai. Skanaus! 

Su sūrio lazdelėmis
• Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. gegužės 28 d., antradienis

Visada pavykstanti picos tešla

Gerai išminkyti picos tešlą yra visai rimtas darbas, o patingėjus nukenčia pado tekstūra. Kompromisinis variantas – tešla, kurios minkyti faktiškai nereikia. Rezultatas visuomet puikus, telieka išsirinkti, ką dėsite ant picos pado. 

Ištampom, užlenkiam kraštelius...

Visada pavykstanti picos tešla

• Reikės:
250 g. miltų
¾ a.š. druskos
1 a.š. cukraus
7 g. mielių (žiūr. čia)
¾ puod. šilto vandens 
1 v.š. alyvuogių aliejaus

... uždedam visko, ko širdis geidžia...

• Gaminimas: 
Pradėkite nuo mielių. Jei nežinote, kokios temperatūros vandens reikia ar nesate tikri, ar jūsų mielės gyvos, tai aktyvinkite jas atskirame puodelyje. Į šiltą vandenį įberkite cukraus ir sudėkite mieles, palikite šiltai minutei kitai, kol jos pasidaugins (tikrai suprasite, jei tai įvyko). Nepavykus, procesą pakartokite. Na, o jei šioje srityje problemų jums nekyla, iškart įmaišykite vandenį, cukrų bei mieles į tešlą.

Taigi, tešla. Į vidutinio dydžio dubenį suberkite miltus bei druską, supilkite aliejų. Supilkite vandenį su mielėmis. Rankomis ar šaukštu viską maišykite, kol susiformuos vientisos masės kaip-ir-rutulys. Minkyti nereikia. (Kaip apsieiti be dubens: čia.)

Įdėkite tešlą į švarų dubenį, uždenkite rankšluosčių ar maistine plėvele ir pastatykite į šiltą vietą kilti. Tešla turi padvigubėti, priklausomai nuo temperatūros, tai užtruks valandą kitą arba net visą naktį. Galite palikti visai parai (jei kas) per daug nesukdami galvos, nieko blogo nenutiks. 

Iškilusią tešlą padalinkite į norimo dydžio rutulėlius ir formuokite picos padą ar ką tik norite. Tešlą padui reikėtų tampyti, ne kočioti, tad privenkite kočėlo ir panašių įnagių. Taip skaniau. Taip pat nepamirškite paruošiamosios procedūros: padą patepkite pomidorų pasta, pagardinkite prieskoniais ir trupučiu tarkuoto sūrio, po to jau dėkite kitus ingredientus. Kraštelius patepkite alyvuogių aliejumi, kad neišsausėtų. Picą kepkite 190°C temperatūroje. Skanaus!

...iškepam ir skanaujam!
• Šaltinis: Handle The Heat.

2013 m. gegužės 24 d., penktadienis

Kavos likeris

Sumąsčiau, kad noriu dar kartą pažiūrėti „Didįjį Lebovskį“. Ne paslaptis, jog aš, kaip ir šio filmo protagonistas, mėgstu „Baltąjį rusą“. Tai negi dvi valandas ramiai žiūrėsiu, kaip nuolat geriamas mano mėgstamiausias kokteilis? Tikrai ne! Nusprendžiau iš anksto pasiruošti ir pasigaminti esminį šio gėrimo ingredientą – kavos likerį.


Kavos likeris

• 1,75 l reikės:
750 ml. romo
3 puod. vandens
10 v.š. kavos
350 g. rudojo cukraus
350 g. baltojo cukraus
2 vanilės ankštys arba 2 a.š. vanilės ekstrakto

• Gaminimas:
Visų pirma, išsivirkite stiprią kavą. Įdomu eksperimentuoti su kavos rūšimis: šokoladinė, karamelinė, irisinė ir visokia kitokia kava suteiks likeriui savitą skonį. Jokiu būdu nesinaudokite primityviu užpyliau-palaikiau-nukošiau metodu – virinkite maltas kavos pupeles ant silpnos ugnies, naudokitės moka kavinuku ar kavos aparatu. Taip išgausite stipresnį ekstraktą. 

Suberkite cukrų į didelį puodą ir užpilkite kava. Rudasis cukrus prideda šiek tiek karamelinių skonio natų, su baltuoju paprasčiau. Cukrų santykius galima keisti savo nuožiūra arba naudoti tik vieną rūšį, didelės reikšmės tai neturi, čia lyg prieskonis, kurio gali ir nebūti. Taigi, užpiltą cukrų gerai išmaišykite, po to šiek tiek pakaitinkite, kol granulės galutinai ištirps. Palikite minutėlę kitą pravėsti. 

Galiausiai, užpilkite sirupą alkoholiu. Romas gali būti tiek tamsus, tiek šviesus, taip pat tinka ir kiti alkoholiniai gėrimai. Nėra reikalo naudoti brangaus alkoholio, jo skonio vis tiek iš esmės nesijaus. Aš naudoju romą, nes jis dažniausiai aptinkamas kavos likeriuose. Spirito nerekomenduoju, nebent norite itin stipraus gėrimo (recepto sąlygomis, likeris bus 19-15%, priklausomai nuo pasirinkto alkoholio stiprumo).

Pabaigai, pagardinkite likerį vanile. Jei turėsite kantrybės laukti mažiausiai porą savaičių, naudokite vanilės ankštį. Ją reikia perskirti ties centru ir paprasčiausiai įmesti į butelį (nelaikykite ankšties butelyje ilgiau nei mėnesį, likeris gali apkarsti). Turėkite omenyje, kad jūsų likeryje atsiras vanilės sėklų, į kurias galite nekreipti dėmesio arba, prieš naudojimą, nukošti kavos filtro pagalba. Žinoma, galima naudoti vanilės ekstraktą, tada nereikės nei laukti, nei rūpintis dėl sėklų. Tariama, kad 1 vanilės ankštis prilygsta 1 a. š. stipraus vanilės ekstrakto. Recepte nurodyti vanilės kiekiai yra skirti visam gautam likeriui, ne vienam buteliui, tad paskirstykite atitinkamai.

Paruoštą likerį laikykite tamsioje, vėsioje vietoje. Galiojimo laikas neribotas. Skanaus!

• Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. gegužės 20 d., pirmadienis

Lęšių ir daržovių karis

Kai gamini kažką iš fantazijos, kartais gali būti sunku sugalvoti patiekalui gastronomiškai tikslų pavadinimą. Tada aš suraukiu kaktą, truputį pamąstau, paklaidžioju google ir bandau daryti išvadas. Taigi, jei ratatouille vadinamas troškiniu, nors neretai yra ruošiamas sauté būdu, tai ir šį patiekalą turiu pilną teisę tokiu tituluoti, nors jokio sultinio jo gamyboje nenaudojau. Tiesa, kaip matote, aš elgiuosi dar drąsiau ir teigiu, jog tai – karis. Gal ne pats įprasčiausias jo variantas, bet įvairių ankštinių augalų sėklų tyrė irgi yra naudojama kariuose, ypač sausesniuose, kaip rišamoji dalis. Na, bet gana tos teorijos, praktika juk smagiau (ir skaniau).

Šiam troškiniui naudojamų daržovių rūšys ir santykiai gali būti drąsiai keičiami pagal norus ir/ar galimybes, prieskonių kiekius rašiau labiau orientacinius (progai pasitaikius pažadu patikslinti), tad ragaukite ir derinkite viską pagal save.

Mes dar įdėjome šiek tiek vištienos.

Lęšių ir daržovių karis

• Reikės (3-4 porcijos):
300 g. pievagrybių
100 g. lęšių
1 did. paprikos
1 baklažano
1 cukinijos
2 morkų
4 česnako skiltelių
2-4 v.š. grietinės/pieno (tiktų ir visokie veganiški)
2-4 v.š. pomidorų tyrės/pastos
2 a.š. šviežio tarkuoto imbiero
2 a.š. saldžiųjų paprikų miltelių
1 a.š. kario miltelių 
 ½ a.š. aitriųjų paprikų miltelių
¼ a.š. malto muskato
Druskos ir pipirų
Alyvuogių aliejaus arba ghee


• Gaminimas:
Iš pradžių paruoškite lęšius pagal instrukciją, kurią aptiksite ant pakuotės. Juos reikia išmirkyti šiltame vandenyje (1-2 valandas, kai kurias rūšis ilgiau), o po to virti ant silpnos kaitros (laikas irgi labai priklauso nuo rūšies). Aš naudojau ruduosius lęšius.

Daržoves supjaustykite taip, kaip jums patinka. Visas atskirai pakepkite ant nedidelio aliejaus ar sviesto kiekio, kad suminkštėtų. Atidėkite į šalį.

Lęšius truputį pervirkite, jie turėtų pradėti tižti. Taip susidarys tyrelė, atkakliau pamaišę ir kitaip lęšius pakankinę, turėtumėte juos visai ištižinti. Žinoma, prieš tai nepamirškite nupilti užsilikusio vandens. Jei esate perfekcionistai mėgstate plauti indus, galite lęšiu nepervirinti, o paprasčiausiai sutrinti smulkintuvu.

Česnako skilteles išspauskite arba smulkiai supjaustykite ir kartu su imbieru pakepinkite keptuvėje, kol truputį paruduos ir pradės skleisti savo išskirtinį kvapą. Suberkite lęšių tyrę, išmaišykite ir sumažinkite kaitrą. Tai pagrindas.

Į pagrindą sudėkite visas daržoves (aš persikrausčiau į puodą, nes mano keptuvė nėra didelė), pagardinkite jas prieskoniais ir gerai viską išmaišykite. Įdėkite pomidorų pastos/tyrės bei grietinės padažui pagal skonį, dar kartą viską išmaišykite ir pašildykite 5-10 minučių, kad prieskoniai susigertų. Viskas, galima tiekti. Skanaus!

• Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. gegužės 15 d., trečiadienis

Nekeptas varškės pyragas

Pastaruoju metu nelabai turiu ūpo ką nors daryti. Gaminti maisto irgi. Užtat šių dienų racioną daugiausia sudaro įvairus jogurtai, ledai ir kokia bandelė ar saujelė sausainių iš gretimos kepyklėlės. Nieko džiuginančio, žinau.
Gerai bent tai, kad turiu vieną kitą receptą iš seniau. Jai ir dalinsiuosi. Šiandien – puikus varškės pyragas, kurį paruošti užtrunka vos keliolika minučių.


Nekeptas varškės pyragas

• Reikės (26 cm ∅ formai):
Pagrindui:
300 g sausainių su pertepimu (du pakeliai)
100 g. šokolado
Kremui:
4 pak. plombyro skonio varškės
1 ind. grietinėlės, 35% riebumo (didelis, 420 g indas)
20 g. želatinos (žiūr. į instrukcijas ant pakuotės, naudojau kiekį reikalingą 1l vandens sustingdyti)
Priedai:
a) 1 pak. šaldytų vyšnių, dar geriau – šviežių (400 g, be kauliukų)
b) 1 citrinos ar kito citrusinio vaisiaus (nutarkuoti jos žievelę bei išspausti sultis)
c) 200 g. kokoso drožlių
d) nedėti nieko
e) kita


• Gaminimas:
Pradėkite nuo pagrindo: sausainius sutrinkite elektriniu smulkintuvu ar rankomis, o šokoladą ištirpinkite virš vandens garų ar ant labai silpnos kaitros. Trupinius sumaišykite su ištirpusiu šokoladu,  gautą masę sukrėskite į kepimo formą ir tolygiai paskirstykite. Atidėkite į šalį.

Toliau – kremas. Jei reikia, atitirpinkite ar kitaip apdorokite uogas/citrusinį vaisių. Želatiną užpilkite ¼ stiklinės šilto vandens, išmaišykite. Išplakite grietinėlę, įmaišykite į ją varškę. Suberkite uogas ar kitą priedą, gerai išmaišykite.

Indą su išbrinkusia želatina pakaitinkite karštame vandenyje, kad masė virstų skysčiu. Šį skystį supilkite į kremą ir labai gerai išmaišykite, galite net paplakti, kad turėtumėte vientisą masę. Visą ją supilkite ant pasiruošto pagrindo ir išlyginkite viršų. 

Padėkite į šaldytuvą kokiai valandai. Po to, papuoškite pagal nuotaiką ir mėgaukitės.

Su vyšniomis. Tiko ir kaip gimtadienio tortas.
• Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. gegužės 8 d., trečiadienis

Jogurtinis žele desertas

Panašų receptą išvydau kažkur interneto platybėse ir nusprendžiau su juo truputį pažaisti, kad galėčiau aprašyti keletą variacijų. Tik besisukdama virtuvėje prisiminiau, jog Gintarė jau kartą rašė apie iš esmės tokį patį dalyką, tik pavadino jį žele beveik-pudingu. Man tai labiau toks paprastesnis, ūkiškas panna cotta variantas. :)) Ir tekstūra panaši! Žodžiu, tikrai vertas dėmesio skanėstas.


Jogurtinis žele desertas

• Reikės:
250 ml jogurto (tinka vaisiniai, natūralus arba paprasčiausias kefyras)
1 pak. žele arba 1 v.š. želatinos arba 2 a.š. agaro miltelių
Vandens
Cukraus pudros, pagal skonį

  
• Gaminimas:
a) ŽELE: užpilkite žele ½ ant pakuotės nurodyto karšto vandens kiekio (mano atveju – 250 ml), maišykite, kol milteliai visiškai ištirps. Mažesniame vandens kiekyje tirpalas bus persotintas ir miltelius ištirpinsite tik karšto vandens vonelėje, t. y. kaip ir paprastą želatiną. Jei norite deserto su mažiau vandens, žele užpilkite dvigubai mažesniu kiekiu vandens ir tirpinkite viską minėtoje vonelėje. Vandens stoką kompensuokite vėliau papildomai įdėdami tiek jogurto/kefyro, kiek vandens trūksta.

Leiskite skysčiui šiek tiek atvėsti, bet nelaukite, kol pradės stingti. Įpilkite tiek pat jogurto/kefyro, kiek vandens naudojote (pyliau 250 ml), tada gerai išmaišykite, kad masė taptų vienalyte. Jei reikia, pasaldinkite ar įdėkite norimų priedų. Išpilstykite į pasirinktą tarą ir laikykite šaldytuve, tol, kol sustings. Kuo mažesnės talpos indus naudosite, tuo greičiau tai įvyks.

b) ŽELATINA: užpilkite želatiną 50 ml drungno vandens ir palikite brinkti kokias 15 minučių. Išbrinkusią želatiną ištirpinkite karšto vandens vonelėje. Ilgai nedelsdami, suskystėjusią želatiną sumaišykite su jogurtu/kefyru, jei reikia, pasaldinkite ar įdėkite vaisių. Jei naudojate natūralų jogurtą ar kefyrą, siūlau įpilti 1 a.š. kokio nors ekstrakto, pavyzdžiui, vanilės. Aš naudojau anyžių. Kaip ir pirmuoju atveju – visą mišinį išpilstykite į pasirinktą tarą ir laikykite šaldytuve, tol, kol sustings. Kuo mažesnės talpos indus naudosite, tuo greičiau tai įvyks.

c) AGARAS: procesas iš esmės toks pats, kaip ir su želatina. Vandens reikia 40-50 mililitrų (kokių 3 v.š.), taip pat brinkykite, o po to tirpinkite karšto vandens vonelėje. Žodžiu, sekite procesą, aprašytą aukščiau.


• Pastabos:
1. Žele tirpinkite nedideliame, šiltame inde, nes, jei sienelės bus vėsios, ant jų nusės mažyčiai želatinos gabalėliai. Jie ištirps tik papildomai pašildžius indą.
2. Prie natūralaus jogurto/kefyro tinka faktiškai bet kokio skonio žele, citrininė mažiausiai keis spalvą. Jei jogurtas su vaisiais, stenkitės skonius derinti tarpusavyje.
3. Žele truputį linkusi atsiskirti nuo jogurto, tad, jei skiriasi jų spalvos, paviršiuje gali susidaryti plonytis baltas sluoksnelis. Tai normalu ir skoniui įtakos neturi.
4. Galite įmaišyti įvairių vaisių, tik turėkite omenyje, kad ananasai ir kiviai turi medžiagų, stabdančių žele stingimą (tokį poveikį turi rūgštys, nuo jų želatina skystėja). Tokiu atveju, žele/želatinos naudokite dvigubai daugiau nei nurodyta.
5. 1 a.š. želatinos ≈ 5 g., 1 v.š. ≈ 15 g. Litrui skysčio reikia apie 2 v.š. želatinos, tai yra 20-30 gramų (40 gramų, jei norite kietesnės konsistencijos), nebent ant pakuotės nurodyta kitaip. Dar naudingos informacijos apie želatiną galite rasti štai čia.
6. Šį receptą taip pat galima naudoti ruošiant jello shots (keiskite sultis jogurtu).

• Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. gegužės 4 d., šeštadienis

Obuolių pyragą primenanti varškė

Labai mėgstu varškę. Valgau ją beveik kasdien, pirmenybę teikiu liesai. Man tai – tobulas maisto produktas. Varškėje gausu baltymų, kalcio, kalio, kai kurių vitaminų, ji soti, lengvai virškinama bei draugiška figūrai (jei liesa). Be to, varškė gana universali – galite rinktis pertrintą, suslėgtą, birią, grūdėtą ar tepamą, paskaninti įvairiais priedais ar naudoti tikrai ne vienam patiekalui ruošti. Pritaikoma bet kuriam paros metui!

– Paprasta varškė nėra skani, – sako dauguma, ir pagardina savo porciją šaukšteliu kitu cukraus/džemo/uogienės ar kitokiu saldžiu, bet ne itin sveiku priedu.

Aš nesutinku. Vos rūgštoka porcija liesos varškės su trupučiu mažo riebumo grietinės, kad nebūtų pernelyg sausa, ilgą laiką man atrodė patys tobuliausi pusryčiai (tokie tobuli, kad valgydavau juos kiekvieną dieną). Negalėjau suprasti, kaip kitiems toks valgis gali atsibosti! Ir tik visai neseniai pasiekiau tą lygį, kai paprastos varškės atsivalgiau pakankamai, kad pradėčiau karts nuo karto vienaip ar kitaip ją pagardinti.

Tad šįkart ir dalinuosi vienu iš mėgstamų gardinimo būdu – varške à la obuolių pyragas.  Malonus cinamono aromatas, ypatingas rudojo cukraus skonis, gaivūs obuoliai ir, žinoma, malonios gomuriui, kreminės konsistencijos varškė...


Obuolių pyragą primenanti varškė

• Reikės:
1 pak. /180 g. varškės (naudojau liesą)
1 v.š. grietinės (naudojau jogurtinę, 10% riebumo)
1 a.š. rudojo cukraus (naudojau demerara)
1 a.š. cinamono
1 vid. obuolio

• Gaminimas:
Varškę išsukite su grietine iki kreminės konsistencijos. Sudėkite cinamoną bei rudąjį cukrų ir išmaišykite. Obuolį (geriau ne luptą, bet rūpestingai nuplautą) supjaustykite kaip tik jums labiau patinka ir sudėkite arba šalia varškės, arba su ja sumaišykite. 

Ir viskas – turite gana nemažą porciją obuolpyraginės varškės. Skanaus!

• Šaltinis: asmeninė variacija.