Mažus kišus taip ir norisi reklamuoti kaip linksmybę visai šeimai, nes vienam juos paruošti nuo nulio užtrunka sąlyginę amžinybę. Kita vertus, tai maloni amžinybė – norėtųsi daugiau tokių – į kurią palaimingai pasinėręs kažkur anapus palieki viską, kas neramina. Tikrų tikriausia relaksacijos terapija virtuvėje: “Oh, I adore to cook. It makes me feel so mindless in a worthwhile way.” ― Truman Capote, Summer Crossing. O paplušėti neabejotinai verta, nes kišiukai atrodo be galo patraukliai!
16 vnt. reikės:
a) Krepšeliams:
sviesto, 150 g.
miltų, 300 g.
vandens, 75-115 ml.
žiupsnelio druskos
b) Įdarui:
saulėje džiovintų pomidorų, saujelės (~75 g.)
šviežių špinatų, 1 pak. (70 g.)
paprikos, 1½-2 vnt.
raudonasis svogūnas, 1 vnt.*
čederio sūrio, 150 g.
fetos, 100 g.
c) Užpilui:
XL kiaušinių, 4 vnt.
graikiško jogurto, 400 ml.**
mėgstamų prieskonių***
* dėl asmeninių polinkių svogūnus praleidžiu visuose receptuose, bet turėkite omenyje, kad jie čia puikiai pritaptų;
** taip pat tinka neriebi grietinė, natūralus jogurtas, pasukos („buttermilk“), grietinėlė; galima skiesti šlakeliu pieno ar tiesiog pasiruošti „half and half“. Žodžiu, dauguma pieno produktų yra vartotini įvairiausiais santykiais. Eksperimentuokite;
*** naudojau penkių rūšių pipirų mišinį, Provanso žolelių mišinį bei česnako granules.
Gaminimas:
a) Pagrindą, lyg kokias roges vasarą, reikia ruošti iš anksto. Kišas nėra tas patiekalas, kurį sukurpsite per paskutinį pusvalandį iki pasirodant svečiams, na, nebent jums prie širdies tešlos pusgaminiai. Priešingu atveju, pradėkite gerai atšaldydami kubeliais supjaustytą sviestą bei dubenį (rekomenduojama stiklinį ar metalinį), kuriame viską maišysite. Po to sviestą sumeskite į maisto trintuvą, užberkite miltus, žiupsnelį druskos ir atsargiai pakapokite 15-20 sekundžių, kol masė primins drėgną smėlį. Visą tai galima daryti ir pirštais ar peiliu, svarbiausia, kad sviestas per daug nesušiltų. Rezultatas turėtų būti tas pats – mažyčiai sviesto trupinukai tolygiai pasiskirstę po miltus. Visą šią birią masę suverskite į šaltą dubenį ir suformuokite jos viduryje šulinį. Supilkite ten daugmaž pusę nurodyto kiekio šalto it jūsų buvusiojo (-osios) širdis vandens (apie 60 ml. arba 4 v.š.), tada plačiai išskėtę pirštus pakapstykite sukamaisiais judesiais keldami trupinius iš dugno viršaus link, kad drėgmė pasiskirstytų kuo tolygiau. Šliūkštelėkite dar ketvirtadalį pasiruošto vandens (30 ml. arba 2 v.š.), procesą pakartokite, itin svarbu sąžiningai išmaišyti, kad pasisavinusi nepadorų kiekį drėgmės nesuliptų tik kokia viena birios masės dalis. Jei tešla dar niekaip nelips į vieną gumulą, įdėkite dar truputį vandens, turėtų pakakti poros šauktų, priklausomai nuo jūsų atkaklumo. Netingėkite ir tik visiškos nevilties atveju padrėkinkite didesniu kiekiu nei nurodyta, nes, na, tiek vandens tikrai turi užtekti. Trapi tešla yra gana jautrus tvėrinys, čia svarbu tikslumas bei nepersistengti su ingredientais (kaušiniai? prašyčiau!) – jei vandens padauginsite, krepšeliai bus per kieti, o jeigu pagailėsite, tai masė prideramai nesulips ir su ja dirbti bus vienas vargas. Susiklijavusį tešlos rutulį perkraustykite ant plonyčiu miltų sluoksniu padengto stalviršio ir šiek tiek paminkykite, kad užtikrintumėte vienalytiškumą bei tolygią konsistenciją. Grąžinkite į dubenį, apkamšykite maistine plėvele ir įkurdinkite šaldytuve ant lentynos atsipūsti bent pusvalandžiui. Tešlai reikia atvėsti ir prisiturtinti baisiuoju gliutenu, kad įgautų deramą struktūrą. Tiesą sakant, šiame etape ją galima laikyti iki trijų dienų, jeigu ištremsite į šaldiklį – iki trijų mėnesių. Neslėpsiu, šviežia tešla skanesnė.
Iš šaldytuvo ištrauktą rutulį iškočiokite kiek įmanoma ploniau, stengdamiesi tešlos perdėm nesušildyti, kad sviestas iki galo neištirptų. Sumanu kočėlą iškeisti į gerai atšaldyto skysčio pilną butelį. Po to susiraskite jūsų tartalečių formelių poreikius atitinkantį apvalų indą ir išspauskite tešlos skritulius joms iškloti. Reikalui esant galima išsisukti naudojant keksiukų kepimo formą. Nepamirškite prieš klodami patalėlį ištepti formeles aliejumi ar apipurkšti „non-stick“ purškalu (maišau vandenį su aliejumi, geriau nebūna). Formuojant pagrindą, galima tešlą dar paploninti, jei nenorite, jog iškepęs krepšelis būtų žymus, konkuruojantis su įdaru.
b) Papriką bei špinatus nuplaukite, saulėje džiovintus pomidorus bei fetą nuvarvinkite. Daržoves supjaustykite priimtino dydžio gabalėliais, čederio sūrį (rinkausi raudonąjį) sutarkuokite ir viską sumaišykite viename inde. Voilà – įdaras. Pastarojo paruošimas pakankamai elementarus, galima utilizuoti beveik bet ką, kas užsilikę šaldytuve. Svarbiausia turėti bent gabalėlį sūrio, nors galima išverti ir be jo (tiesa, neverta).
c) Užpilui išsukite kiaušinius su pasirinktu pieno produktu ar jų mišiniu, pagardinkite prieskoniais. Konsistencija tiks bet kokia, tik kepimo laikas truputį skirsis.
d) Prieš užpildant, krepšelių pakepti nereikia. Čia jums ne tarta ar didelis storas kišas, o mažyčiai kišiukai, kurie ir taip kuo puikiausiai iškeps. Vienam krepšeliui užpildyti reikia apytiksliai kupino šaukšto įdaro ir 4-5 šaukštų užpilo. Aš turiu aštuonetą formelių, joms pasiruošiu pusę nurodyto užpilo kiekio ir visą tolygiai paskirstau. Dar įdarą galima padalinti į dvi dalis, galėsite visai tiksliai padalinti, taip paprasčiau.
e) Kišiukus kepkite 30-40 minučių iki 175 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje su įjungtu vėjeliu (jei tik įmanoma), kol paruduos krašteliai. Skaniausi dar šilti.
