2015 m. liepos 24 d., penktadienis

Veganiškas grietinėlės likeris à la „Baileys“

Pastaruoju metu su alkoholiniais gėrimais eksperimentuoti kur kas įdomiau nei su maistu – jau turiu sąrašelį, ką reikėtų išbandyti. Na, ir fotografuoti juos paprasčiau.

Šis likeris yra kiek netikėtos, tačiau malonios tekstūros bei su egzotišku kokosų prieskoniu. Jei norite ką nors nustebinti – variantas tikrai vertas dėmesio. Ragavusiems buvo nelengva patikėti, kad tai, ką jie geria, nėra tiesiog iš parduotuvės.

Kokosinis grietinėlės likeris


Buteliui likerio reikės:
Kokosų pieno (riebaus), 1000 ml
Airiško viskio, 400 ml ar pagal skonį
Kavos (stiprios), 200 ml ar pagal skonį
Cukraus, 3 v.š. ar pagal skonį

Gaminimas:
Neprisvylančiame puode vis pamaišydami kaitinkite kokosų pieną, kol jis sutirštės. Neužvirinkite bei nepalikite be priežiūros, nes kokosų pienas linkęs kilti ir išbėgti ne ką mažiau nei gyvūninės kilmės pienai. Išgaruoti turėtų geri du trečdaliai, stenkitės nepervirti – pernelyg sutirštėjęs kokosų pienas jūsų likerį padarys perklampiu gerti.

Gautas (beveik) dulce de leche nebus toks saldus kaip saldintas sutirštintas pienas, tad galite pagardinti jį cukrumi. Naudojau rudąjį, tiesa, daugiau kaip prieskonį, tad užteko poros šaukštų. Tiesiog sudėkite į dar karštą kondensuotą kokosų pieną ir pamaišykite, kol ištirps. Ragaukite turėdami omenyje, jog saldumą vėliau prislopins kiti priedai.

Trečias žingsnis – kava. Tai nėra būtinas ingredientas, veikiau skonį praturtinantis prieskonis. Be to, pagelbėja reguliuojant galutinę gėrimo konsistenciją, ypač jei norite skystesnės. Šį likerį ruošdama dažniausiai kavos nededu, nes aiškiau jaučiasi kokosinės natos. Jei jums tai atrodo reikalinga, siūlau rinktis espresso – stipresnė kava pasižymi intensyvesniu skoniu. Savaime suprantama, be jokių tirščių.

Galiausiai į kiek atvėsintą turimą masę supilkite norimą airišką viskį (naudojau „Jameson“). Geriausia abu skysčius išmaišyti šluotele. Originalus „Baileys Irish Cream“ savyje turi 17% alkoholio, tačiau ką gaminate sau namuose yra jūsų reikalas ir proporcijas galite derinti pagal skonį. Jei patys nežinote, rekomenduoju 1:1.

Paruoštas veganiškas kokosinis grietinėlės likeris mieliausiai įsikurtų šaldytuve, tačiau gali glaustis ir ant lentynos ar jūsų bare. Turėkite omenyje, jog žema temperatūra prailgina vartojimo laiką. Iš esmės jūsų kūrinys turėtų būti saugus vartoti 4-6 dienas.

P.S. Esu publikavusi ir kitokio grietinėlės likerio receptą, žr. čia.


Šaltinis: asmeninė variacija.

2015 m. liepos 10 d., penktadienis

Itališkas citrinų likeris „Limoncello“

Įtariu, jog anksčiau ar vėliau pradėsiu daryti naminį alkoholį (nedideliais kiekiais, žinoma). Neperėmiau tėvo pomėgio ruošti užpiltines, tačiau chemiko gyslelė manyje vis dar kirba. Vienas smagiausių dalykų pamokose ar paskaitose visuomet buvo stebėti, kaip pridėjus reagentų pasikeičia mėgintuvėlyje esančio mišinio spalva. O jei susidariusio produkto dar būtų galima paragauti... Galbūt todėl ir mėgstu gaminti.

„Limoncello“ patinka mano butiokui, tačiau parduotuvėse šis gėrimas retai aptinkamas. Tokiu atveju, pasigaminti šio likerio patiems pasirodė mažiau komplikuota nei atsisiųsti internetu ar parsivežti/paprašyti parvežti iš Italijos.

Limončelas
 


Buteliui likerio reikės:
Stipraus distiliuoto alkoholio (pvz., degtinės), 500 ml.
Organiškų citrinų, apie 8 vnt.
Ypač švaraus vandens (distiliuoto ar filtruoto), 150-350 ml.
Cukraus, pagal skonį

Gaminimas:
Citrinas rūpestingai nuplaukite. Viršutinį žievelės sluoksnį nuskuskite arba nutarkuokite. Stenkitės neliesti apatinio, balto žievelės posluoksnio, nes jis suteikia kartumo prieskonį. Žinoma, truputis – dar nieko tokio.

Gautą zest sudėkite į švarų, sandariai uždaromą stiklinį indą bei užpilkite alkoholiu. Aš naudojau citrinų skonio degtinę, tačiau puikiai tinka ir paprasta, dar geriau – spiritas. Visgi turėkite omenyje, kad stipresnis alkoholis turėtų būti atskiestas didesniu cukraus sirupo kiekiu. Parduotuvėse prieinami tradiciniai „Limoncello“ turi apie 28-32% alkoholio, tai laikoma daugmaž optimaliu kiekiu.

Indą padėkite į vėsią, tamsią vietą ir palikite ramybėje mažiausiai savaitei, na, gal 10 dienų. Jei esate pakankamai kantrūs ir norite idealaus rezultato – 40 dienų.

Pasiruoškite paprastą cukraus sirupą: supilkite cukrų į beveik verdantį vandenį ir maišykite tol, kol visiškai ištirps. Sudedamųjų dalių santykis iš esmės priklauso nuo jūsų skonio ar lūkesčių, nėra „teisingo“ varianto. Norint stipresnio, bet saldesnio gėrimo cukraus teks naudoti daugiau, ir atvirkščiai. Tipiška daryti 1:1, aš rinkausi 1:2 (viena dalis cukraus prie dviejų dalių vandens).

Kol sirupas vėsta, perfiltruokite trauktinę. Galima naudoti elementarų sietelį arba kavos filtrą. Žieveles verta išspausti, nes būna įsigėrę šiek tiek alkoholio. Po to jas galima arba išmesti, arba panaudoti kaip pagardą kokiam nors kepiniui.

Paskutinis etapas – sumaišyti trauktinę su sirupu. Jei nesate tikri, ko norite, tiesiog įpilkite šiek tiek sirupo, tarą gerai pakratykite („shaked, not stirred“) ir paragaukite, ką turite. Kartokite, kol būsite patenkinti rezultatu, turėdami omenyje, jog likeris tradiciškai turėtų būti vartojamas gerai atšaldytas.

Paruoštas limončelas dėl savo skaisčiai geltonos spalvos gražiai atrodo ant lentynos, tačiau gerti patariama tik ką ištrauktą iš šaldytuvo. Laikykite sandariame inde.


Šaltinis: asmeninė variacija.