2013 m. liepos 5 d., penktadienis

Baltyminiai batonėliai

Puikus užkandis sportuojantiems, dirbantiems aktyvų protinį ir/ar fizinį darbą, keliaujantiems ar užsiimantiems kita aktyvia veikla. Batonėliai gana kaloringi, tačiau itin maistingi bei sotūs. Labai praverčia ilgesnėse kelionėse.

Energy bars 

Baltyminiai batonėliai 

• Reikės:
2 puod. avižinių dribsnių
1 puod. baltymų miltelių (nebūtina; maistingumui padidinti)
4 v.š. riešutų sviesto
4 v.š. medaus
4 v.š. obuolių tyrės (nebūtina)
½ puod. džiovintų spanguolių ar kitų uogų
¼ puod. smulkintų migdolų ar kitų riešutų
¼ puod. pieno arba vandens
50-75 g. juodojo šokolado (70% ar daugiau)
½ v.š. cinamono
1 a.š. vanilės ekstrakto

Energy bars

• Gaminimas:
Birius produktus sumaišykite tarpusavyje. Šokoladą, medų ir riešutų sviestą pašildykite mikrobangų krosnelėje arba karšto vandens vonelėje, kol šokoladas ištirps ir viskas virs vientisa mase. Sausus produktus sumaišykite su gautu padažu, įpilkite pieno ar vandens, pagardinkite vanilės ekstraktu ir, labai gerai išmaišę, sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą stačiakampį indą. Palyginkite paviršių, suformuodami norimo storio batonėlius. Patupdykite į šaldytuvą, kol sukietės (kelios valandos). Batonėliams sukietėjus, supjaustykite juos į norimo dydžio gabalėlius ir... viskas. Supjaustykite pailgomis juostelėmis ar kaip šokoladainį. Įsukite į maistinę plėvelę ar popierių, jei norėsite įsimesti į krepšį (tik nesuspauskite ir stenkitės nelaikyti šiltai, nes batonėliai nėra labai kieti bei tirpsta). Šaldytuve galite laikyti apie savaitę. Skanaus!

 • Šaltinis: NATURALGC

2013 m. birželio 30 d., sekmadienis

Daigintos valgomojo lęšio sėklos

Nutiko taip, kad visai netyčia sudaiginau lęšio sėklas. Taip, aš sugebėjau jas užpilti vandeniu, padėti ant lentynos taip, kad susidarytų tinkamos sąlygos augimui, ir tiesiog keletą dienų apie lęšius pamiršti. Pirma intencija buvo viską išmesti velniop, bet pamąsčiusi iš biologinės pusės, paragavusi ir šiek tiek panaršiusi internete, panaudojau pirminiam tikslui – suvalgiau. Žinokit, tikrai verta. Žiemą kartosiu.

Kodėl verta? Na, visų pirma, tai daigintų lęšio sėklų skonis primena šviežius žaliuosius žirnius, kitaip tariant, pakinta jų skonio savybės. Sėklos suminkštėja, taigi jas galima vartoti ir termiškai neapdorotas, taip nemažinant padidėjusių maistingųjų savybių. Galima, aišku, ir naudoti visokiems aukštesnėje temperatūroje gaminamiems patiekalams, ypač sriuboms. 

Tiesa, apie maistines savybes. Nesiplėsiu čia aiškinti biologinių procesų, bet, buitiškai šnekant, sėklos iki sudaiginimo snaudžia žiemos miegu. Jos būna prikaupę visokių maisto atsargų, tačiau pastarosios būna gražiai susandėliuotos ir nenaudojamos. Sudaigindami sėklas, jūs priverčiate jas ištraukti maisto atsargas iš sandėlio, vienos cheminės medžiagos virsta kitomis, žodžiu, padidėja sėklų maistinė vertė. Daugiau informacijos apie tai galite rasti internete, pav., www.jogosmityba.lt.


 Kaip daiginti? Aukščiau pasidalintoje nuorodoje plačiai ir iliustruotai aprašomas procesas idealiomis, net šiek tiek pedantiškomis sąlygomis, tačiau galima viską atlikti ir šiek tiek paprasčiau. Tiesiog užpilant sėklas tokiu kiekiu vandens, kad jos visos būtų apsemtos ir paliekant per naktį, bent 8 valandoms. 

Po to visą vandenį reikia nupilti ir sėklas nuskalauti. Drėgnas sėklas patupdykite šiltoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Maniškės sudygo ant lentynos kambario temperatūroje (kai lauke beveik +30° C, nėra kuo stebėtis, bet realiai užtenka ir +20° C). Verta atkreipti dėmesį, kad: „tamsoje dygstantys ankštiniai bus traškesni, daigai balti ir stori; daiginti šviesioje vietoje - maistingesni, minkštesni, o daigeliai ploni ir žalsvi.“ Optimalus variantas – natūralus paros ciklas.

Būtų gerai, kad sėklų sluoksnis inde nebūtų itin storas, nes apačioje esančios, negaudamos pakankamai deguonies, gali nesudykti. Orientuokitės į kokius 4 cm.

Tai va, daiginamas sėklas perskalaukite 1-3 kartus per dieną švariu vandeniu, kad neprasidėtų jokie puvimo/rūgimo procesai ir drėgmės tikrai užtektų.  Tada grąžinkite sėklas į indą, tegu daiginasi. 

Sudygti turėtų per 2-5 dienas, tačiau neleiskite sėkloms įsismarkauti, daigeliai neturėtų būti ilgesni nei 2 cm. Perdaigintos sėklos paprasčiausiai pradės nykti ir džiūti. 

Sudaigintas sėklas dar kartą perskalaukite švariu vandeniu ir vartokite iš karto arba dėkite į šaldytuvą (tinkami vartoti išliks 2-3 dienomis) ar šaldiklį (nereikėtų laikyti ilgiau nei 2 savaites).   Sėklų, na, bent lęšių, apimtis padidėja kokius keturis kartus.

Kol rašiau šį įrašą, užkandžiavau daigintais lęšiais it kokiais spragintais kukurūzais. Tikrai geras dalykas, pamėginkit ir jūs. Procesas tikrai labai paprastas! :) 

2013 m. birželio 27 d., ketvirtadienis

Ryžiai su cukinija ir pelėsiniu sūriu

Dar vienas variantas, kaip galima tiekti ryžius garnyrui. Mano manymu, geriausiai tinka prie vištienos, nepamaišytų ir baltas vynas... Žinoma, skanūs ir be kompanijos.


Ryžiai su cukinija ir pelėsiniu sūriu

• 1 porcijai reikės:
60 g. rudų/baltų ryžių (naudojau ruduosius)
100 g. cukinijos (apie 1 puod.)
Gabalėlio pelėsinio sūrio (naudojau apie 60 g. brie)

• Gaminimas:
Ryžius išvirkite pagal nurodymus ant pakuotės, stenkitės nepervirti. Cukiniją smulkiai sutarkuokite, o sūrį supjaustykite kąsnio dydžio gabalėliais (jei naudosite išraiškingesnio skonio sūrį nei baltasis pelėsinis, dėkite jo kiek mažiau). Nuo išvirusių ryžių nupilkite vandenį, į puodą sudėkite sūrį bei cukinijas ir pašildykite ant žemos kaitros, kol sūris išsilydys. Skanaus!


 O kas čia per vištiena? Gabalėlyje vištienos krūtinėlės padariau kišenę, sukimšau ten nepadorų kiekį šviežių špinatų, apšlaksčiau citrinos sultimis bei alyvuogių aliejumi, pagardinau druska, pipirais, česnakų granulėmis, trupučiu kario ir iškepiau orkaitėje.

• Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. birželio 25 d., antradienis

Traškūs pikantiški vištienos gabalėliai

Šįkart dalinuosi gana elementariu pikantiško prieskonių mišinio pritaikymo būdu. Tai puiki, soti užkanda – greta patiekite daržovių bei mėgstamo padažo ir būsite pasiruošę ilgam popietiniam pasisėdėjimui su draugais ar kolegomis.  Mums labai patiko!


Traškūs pikantiški vištienos gabalėliai

• Reikės:
2 vištienos krūtinėlių
2 M kiaušinių
1-½ puod. džiūvesėlių
2 v.š. vandens
¾ a.š. pikantiškų prieskonių mišinio
Alyvuogių aliejaus
Druskos ir pipirų

• Gaminimas:
Supjaustykite vištieną kąsnio ar dviejų dydžio gabalėliais.  Pagardinkite druska, pipirais ir žiupsneliu prieskonių mišinio. Atidėkite į šalį.

Negiliame dubenėlyje išplakite kiaušinius su vandeniu. Į kitą negilų indą supilkite džiūvesėlius ir sumaišykite juos su ¾ a.š. pikantiško prieskonių mišinio.

Gabalėlius paeiliui suvilgykite kiaušinio plakiniu ir išvoliokite džiūvesėliuose. Išdėliokite juos ant alyvuogių aliejumi ištepto kepimo popieriaus, palikdami nedidelius tarpus. Nepamirškite aliejumi apšlakstyti ir viršutinės gabalėlių pusės.

Kepkite iki 200° C įkaitintoje orkaitėje 10-12 minučių.Viduryje kepimo gabalėlius galite apversti, kad geriau ir skaniau iškeptų, tačiau tai nėra būtina. Patiekite su mėgstamu arba žemiau aprašytu pavilgu/padažu. Skanaus!


Instagram'inė maisto nuotrauka - neatsiliekame nuo madų.

Klevų sirupo ir garstyčių pavilgas

• Reikės:
4 v.š. klevų sirupo
4 v.š. graikiško jogurto/grietinės 
2 v.š. garstyčių

• Gaminimas:
Tiesiog viską kartu gerai išmaišykite nedideliame inde.

© Iowa Girl Eats
 • Šaltinis: Iowa Girl Eats.

2013 m. birželio 23 d., sekmadienis

Pikantiškas prieskonių mišinys

Amerikoje šis prieskonių mišinys – puikiai pažįstamas ir numylėtas dalykas, parduotuvių lentynose aptinkamas „Emeril's Essence“ pavadinimu. Jis puikiai tinka skrudintiems, gruzdintiems, grilyje ar ant laužo keptiems mėsos ar daržovių patiekalams, apetitą žadinantiems užkandžiams (angl. appetizers), makaronams... Puikus prieskonių mišinys vasaros sezonui – išbandykite su šašlykais!

(c) My Life as a Mrs.

Pikantiškas prieskonių mišinys

⅔ puod. reikės:
2½ v.š. saldžiosios paprikos miltelių
2 v.š. druskos (jei turite kokių nors nesutarimų su druska, galite jos nedėti)
2 v.š. česnakų granulių
1 v.š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
1 v.š. svogūnų granulių
1 v.š. raudonėlio, džiovinto
1 v.š. čiobrelio, džiovinto
1-3 a.š. kajeno pipirų/aitriųjų paprikų*

*3 a.š. kajeno mišinį padaro pakankamai aštriu, daugumai žmonių priimtinesnis mažesnis kiekis, t. y. 2 a.š., o 1 a.š. puikiai tiks aštrumui jautresniems valgytojams.

• Gaminimas:
Tiesiog gerai viską išmaišykite ir laikykite sandariame inde. Prieskonių mišinys bus tinkamas vartoti apie 3 mėnesius. Gero naudojimo! 

• Šaltinis: Emeril's.

2013 m. birželio 19 d., trečiadienis

Ryžiai su daržovėmis ir sūriu

Kai daugiausiai džiaugsmo per pastarąsias trejetą parų suteikęs dalykas yra gabalėlis prinokusio arbūzo pusę trijų nakties (gaila, kad ne kukurūzas po šaldytuvu, ar ne, M.?), o šiltą maistą paskutinį kartą teko valgyti, berods, šeštadienį, šiek tiek susirūpinu. Ir, nuvijusi save į virtuvę, situaciją taisau comfort food pagalba.


Ryžiai su daržovėmis ir sūriu   

• Reikės:
80 g. natūralių ryžių (tinka ir kitokie, bet šitie turi savitą riešutinį prieskonį ir yra gerokai sveikesni)
1 vid. agurko
1 vid. morkos
½ paprikos
50 g. sūrio (naudojau „Ementalio“)
3 v.š. grietinės (puikiai tiktų ir riebi grietinėlė)
½-1 a.š. kario
1 a.š. raudonųjų paprikų miltelių
½ a.š. česnako granulių
¼ a.š. raudonėlio
¼ a.š. baziliko
Žiupsnelio druskos

Išeina viena soti parcija arba 2 garnyrai prie jūsų mėgstamo pagrindinio patiekalo. 

• Gaminimas:
Ryžius išvirkite al dente (aš tikrinu ragaudama, nes kiekvienos ryžių rūšies virimo laikas šiek tiek skiriasi, taip paprasčiau). Daržoves bei sūrį sutarkuokite, tačiau atskirkite vieną nuo kito – sūrį naudosime kiek vėliau.

Įkaitinkite keptuvėje šiek tiek alyvuogių aliejaus, suverskite nukoštus ryžius bei daržoves. Pagardinkite prieskoniais. Kepkite ant vidutinės ugnies, kol morkos suminkštės, tam užteks kokių 5 minučių. Po to, įdėkite grietinę bei sūrį. Pašildykite, kol sūris išsilydys. Ir viskas – galima tiekti. Skanaus!

• Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. birželio 16 d., sekmadienis

Šiltos daržovių salotos su sūriu ir kiaušiniu

Dažnai apie maistą rašančių blogerių įrašuose toli gražu neatsispindi tai, ką galima aptikti ant jų stalo eilinę dieną. Kartais taip būna tyčia, kartais ne – visi turime asmeninę viziją, koks mūsų tinklaraštis turėtų būti. Man retkarčiais norisi parodyti, ką aš iš tikrųjų valgau – nes įvairūs desertai toli gražu nėra tai, ką gaminu sau.


Šiltos daržovių salotos su sūriu ir kiaušiniu

• Reikės:
1 morkos
1 agurko
1 pomidoro
½ pekino salotos (nedidelės)
1 kiaušinio
Šiek tiek sūrio
Mėgstamų prieskonių

Išeina viena didelė ir gana soti porcija; drąsiai keiskite produktų santykius ar rūšis.

• Gaminimas:
Morką ir agurką sutarkuokite, salotą ir pomidorą supjaustykite kaip patinka. Sūrį (dažniausiai naudoju fermentinį, nors tiktų faktiškai bet koks) sutarkuokite arba susmulkinkite. Viską sudėkite į vieną dubenį, pagardinkite prieskoniais (naudoju vištienos prieskonių mišinį, nes labai noriu jį kuo greičiau pabaigti – iš esmės tai karis su druska, pipirais bei svogūnais) įmuškite kiaušinį ir sumaišykite. Viską suverskite į gerai įkaitusią keptuvę, jei reikia, naudokite šiek tiek alyvuogių aliejaus, ir kepkite ant vidutinės kaitros tol, kol kiaušinis bus iškepęs, t. y. apie 5-10 minučių. Stenkitės kuo mažiau maišyti. Skanaus!

NB! Išsiskyrusių sulčių kiekis priklauso nuo daržovių sultingumo, kepimo laiko, temperatūros bei maišymo. Siekiant išsaugoti kuo didesnę daržovių maistinę vertę, kepkite trumpai, tačiau aukštoje temperatūroje ir stenkitės kuo mažiau maišyti (geriausia tai daryti judinant keptuvę, ne darbuojantis mentele). Jei norite, kad susidariusio skysčio kiekis būtų minimalus, taip pat galima nusunkti sutarkuotas daržoves bei išpjaustyti pomidorų minkštimą.

• Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. birželio 11 d., antradienis

Keksiukai su varške ir bananais

Birželio 6-ąją šiam tinklaraščiui suėjo metukai. Per juos nemenkai patobulinau savo maisto ruošimo įgūdžius ir papildžiau gastronominių žinių bagažą. Jaučiu didelę asmeninę šio projektėlio naudą, tad sustoti kol kas tikrai nesiruošiu. Džiugu, kad kažką naudingo čia atranda ir kiti – seka, skaito, komentuoja ar dalinasi.

Šįkart pristatau dar vieną keksiukų receptą. Šiuos vežiausi į draugės gimtadienio (jubiliejaus!) šventę. Vietoje dar greitai pagardinau kremu, kad tikrai primintų mažus tortus, kadangi tradicinio varianto ant stalo nebuvo. Valgytojoms labai patiko, išvadino tobulais, o viena pusiau juokais, pusiau rimtai net pareiškė, kad samdys mane kepti keksiukus savo vestuvėms. Na, aš tikrai neatsisakyčiau.


 Keksiukai su varške ir bananais

• 12 vnt. reikės:
2 L kiaušinių
70 g. margarino
¾ puod. cukraus (150 g.)
1 pak. vanilinio cukraus (40 g.)
1½ a.š. kepimo miltelių
4 v.š. grietinės/natūralaus jogurto
1 puod. miltų
1 banano
1 pak. varškės (180 g.)

• Gaminimas:
Cukrus išsukite su kiaušiniu, į plakinį supilkite ištirpintą sviestą. Išmaišykite, įdėkite grietinę/jogurtą. Suberkite miltus bei kepimo miltelius (šiuo atveju, galima keisti soda: naudokite 4 kartus mažesnį jos kiekį) ir šiek tiek pamaišykite, tačiau neišmaišykite iki galo. Bananą sutrinkite arba labai, labai smulkiai supjaustykite. Varškę naudokite pertrintą arba pertrinkite ją savarankiškai. Sudėkite varškę bei banano tyrę į tešlą ir išmaišykite iki vientisos konsistencijos. Stenkitės tešlos nepermaišyti, keksiukų tekstūra bus malonesnė. Padalinkite tešlą į 12 keksiukų formelių, jos turėtų visiškai užsipildyti (keksiukams iškepus, jie užima perpus didesnį tūrį nei jų tešla). Kepkite apie 20 minučių iki 190° C temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Ar iškepę, tikrinkite mediniu pagaliuku – jį turėtumėte ištraukti sausą, neaplipusį tešla. Skanaus!

Kartais praverčia žmonių pomėgis instagraminti savo maistą – taip
keksiukai atrodė vietoje. Keistą kremo spalvą paaiškinau žemiau.

Grietinėlės sūrio kremas

• Reikės:
125 g. „Philadelphia Original“ grietinėlės sūrio
40 g. cukraus pudros
1 pak. pabarstukų
1-2 v.š. pieno

• Gaminimas:
Viską išsukite nedideliame dubenėlyje, pieno pilkite tiek, kiek reikia, kad gautumėte pageidaujamą konsistenciją. Po to tiesiog užtepkite ant keksiukų, šio kiekio realiai užtenka kokiems 6, taupant – 8. Pabarstukus rinkitės kokius tik norite, tik nedarykite mano klaidos – įsigijau „Alvo“ spalvotus rutulėlius (angl. sprinkles), tačiau jų dažai buvo nekokybiški, labai greit išbluko ir nudažė kremą neaiškia spalva. Tokių į kremą geriau neįmaišyti, tik užbarstyti ant viršaus. Na, skanu bet kokiu atveju.

• Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. gegužės 31 d., penktadienis

Pica su sūrio krašteliu

Na, čia labiau idėja nei konkretus receptas, bet manau, jog pasidalinti verta. Skiriu visiems manantiems, kad picoje sūrio turi būti DAUG. :)

Iškalbingiau už bet kokias įžangas

Pica su sūrio krašteliu

• Reikės:
Mėgstamo sūrio (fermentinio, mozzarella, sūrio lazdelių, etc.)
Picos pado (pvz. tokio)

Paruoštas kraštelis

• Gaminimas:
Ištampykite picos pado kraštelius ir įvyniokite į juos pailgai arba nedideliais gabalėliais supjaustytą sūrį (bandžiau su visokiais, teikiu pirmenybę įprastam fermentiniam sūriui). Esmė yra tešlą ištempti kuo ploniau, t. y. padaryti kuo plonesnį tešlos apvalkalą, kad kraštelis būtų labiau sūrinis nei tešlinis. Kuo daugiau sūrio dėsite, tuo geriau. Jei kraštelis neužsiklijuoja, suvilgykite tešlą šiltu vandeniu. Nepamirškite picos kraštelių suvilgyti trupučiu alyvuogių aliejaus arba patepti kiaušinio plakiniu ar baltymais, kad dailiau apskrustų. Kepkite įprastai. Skanaus! 

Su sūrio lazdelėmis
• Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. gegužės 28 d., antradienis

Visada pavykstanti picos tešla

Gerai išminkyti picos tešlą yra visai rimtas darbas, o patingėjus nukenčia pado tekstūra. Kompromisinis variantas – tešla, kurios minkyti faktiškai nereikia. Rezultatas visuomet puikus, telieka išsirinkti, ką dėsite ant picos pado. 

Ištampom, užlenkiam kraštelius...

Visada pavykstanti picos tešla

• Reikės:
250 g. miltų
¾ a.š. druskos
1 a.š. cukraus
7 g. mielių (žiūr. čia)
¾ puod. šilto vandens 
1 v.š. alyvuogių aliejaus

... uždedam visko, ko širdis geidžia...

• Gaminimas: 
Pradėkite nuo mielių. Jei nežinote, kokios temperatūros vandens reikia ar nesate tikri, ar jūsų mielės gyvos, tai aktyvinkite jas atskirame puodelyje. Į šiltą vandenį įberkite cukraus ir sudėkite mieles, palikite šiltai minutei kitai, kol jos pasidaugins (tikrai suprasite, jei tai įvyko). Nepavykus, procesą pakartokite. Na, o jei šioje srityje problemų jums nekyla, iškart įmaišykite vandenį, cukrų bei mieles į tešlą.

Taigi, tešla. Į vidutinio dydžio dubenį suberkite miltus bei druską, supilkite aliejų. Supilkite vandenį su mielėmis. Rankomis ar šaukštu viską maišykite, kol susiformuos vientisos masės kaip-ir-rutulys. Minkyti nereikia. (Kaip apsieiti be dubens: čia.)

Įdėkite tešlą į švarų dubenį, uždenkite rankšluosčių ar maistine plėvele ir pastatykite į šiltą vietą kilti. Tešla turi padvigubėti, priklausomai nuo temperatūros, tai užtruks valandą kitą arba net visą naktį. Galite palikti visai parai (jei kas) per daug nesukdami galvos, nieko blogo nenutiks. 

Iškilusią tešlą padalinkite į norimo dydžio rutulėlius ir formuokite picos padą ar ką tik norite. Tešlą padui reikėtų tampyti, ne kočioti, tad privenkite kočėlo ir panašių įnagių. Taip skaniau. Taip pat nepamirškite paruošiamosios procedūros: padą patepkite pomidorų pasta, pagardinkite prieskoniais ir trupučiu tarkuoto sūrio, po to jau dėkite kitus ingredientus. Kraštelius patepkite alyvuogių aliejumi, kad neišsausėtų. Picą kepkite 190°C temperatūroje. Skanaus!

...iškepam ir skanaujam!
• Šaltinis: Handle The Heat.

2013 m. gegužės 24 d., penktadienis

Kavos likeris

Sumąsčiau, kad noriu dar kartą pažiūrėti „Didįjį Lebovskį“. Ne paslaptis, jog aš, kaip ir šio filmo protagonistas, mėgstu „Baltąjį rusą“. Tai negi dvi valandas ramiai žiūrėsiu, kaip nuolat geriamas mano mėgstamiausias kokteilis? Tikrai ne! Nusprendžiau iš anksto pasiruošti ir pasigaminti esminį šio gėrimo ingredientą – kavos likerį.


Kavos likeris

• 1,75 l reikės:
750 ml. romo
3 puod. vandens
10 v.š. kavos
350 g. rudojo cukraus
350 g. baltojo cukraus
2 vanilės ankštys arba 2 a.š. vanilės ekstrakto

• Gaminimas:
Visų pirma, išsivirkite stiprią kavą. Įdomu eksperimentuoti su kavos rūšimis: šokoladinė, karamelinė, irisinė ir visokia kitokia kava suteiks likeriui savitą skonį. Jokiu būdu nesinaudokite primityviu užpyliau-palaikiau-nukošiau metodu – virinkite maltas kavos pupeles ant silpnos ugnies, naudokitės moka kavinuku ar kavos aparatu. Taip išgausite stipresnį ekstraktą. 

Suberkite cukrų į didelį puodą ir užpilkite kava. Rudasis cukrus prideda šiek tiek karamelinių skonio natų, su baltuoju paprasčiau. Cukrų santykius galima keisti savo nuožiūra arba naudoti tik vieną rūšį, didelės reikšmės tai neturi, čia lyg prieskonis, kurio gali ir nebūti. Taigi, užpiltą cukrų gerai išmaišykite, po to šiek tiek pakaitinkite, kol granulės galutinai ištirps. Palikite minutėlę kitą pravėsti. 

Galiausiai, užpilkite sirupą alkoholiu. Romas gali būti tiek tamsus, tiek šviesus, taip pat tinka ir kiti alkoholiniai gėrimai. Nėra reikalo naudoti brangaus alkoholio, jo skonio vis tiek iš esmės nesijaus. Aš naudoju romą, nes jis dažniausiai aptinkamas kavos likeriuose. Spirito nerekomenduoju, nebent norite itin stipraus gėrimo (recepto sąlygomis, likeris bus 19-15%, priklausomai nuo pasirinkto alkoholio stiprumo).

Pabaigai, pagardinkite likerį vanile. Jei turėsite kantrybės laukti mažiausiai porą savaičių, naudokite vanilės ankštį. Ją reikia perskirti ties centru ir paprasčiausiai įmesti į butelį (nelaikykite ankšties butelyje ilgiau nei mėnesį, likeris gali apkarsti). Turėkite omenyje, kad jūsų likeryje atsiras vanilės sėklų, į kurias galite nekreipti dėmesio arba, prieš naudojimą, nukošti kavos filtro pagalba. Žinoma, galima naudoti vanilės ekstraktą, tada nereikės nei laukti, nei rūpintis dėl sėklų. Tariama, kad 1 vanilės ankštis prilygsta 1 a. š. stipraus vanilės ekstrakto. Recepte nurodyti vanilės kiekiai yra skirti visam gautam likeriui, ne vienam buteliui, tad paskirstykite atitinkamai.

Paruoštą likerį laikykite tamsioje, vėsioje vietoje. Galiojimo laikas neribotas. Skanaus!

• Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. gegužės 20 d., pirmadienis

Lęšių ir daržovių karis

Kai gamini kažką iš fantazijos, kartais gali būti sunku sugalvoti patiekalui gastronomiškai tikslų pavadinimą. Tada aš suraukiu kaktą, truputį pamąstau, paklaidžioju google ir bandau daryti išvadas. Taigi, jei ratatouille vadinamas troškiniu, nors neretai yra ruošiamas sauté būdu, tai ir šį patiekalą turiu pilną teisę tokiu tituluoti, nors jokio sultinio jo gamyboje nenaudojau. Tiesa, kaip matote, aš elgiuosi dar drąsiau ir teigiu, jog tai – karis. Gal ne pats įprasčiausias jo variantas, bet įvairių ankštinių augalų sėklų tyrė irgi yra naudojama kariuose, ypač sausesniuose, kaip rišamoji dalis. Na, bet gana tos teorijos, praktika juk smagiau (ir skaniau).

Šiam troškiniui naudojamų daržovių rūšys ir santykiai gali būti drąsiai keičiami pagal norus ir/ar galimybes, prieskonių kiekius rašiau labiau orientacinius (progai pasitaikius pažadu patikslinti), tad ragaukite ir derinkite viską pagal save.

Mes dar įdėjome šiek tiek vištienos.

Lęšių ir daržovių karis

• Reikės (3-4 porcijos):
300 g. pievagrybių
100 g. lęšių
1 did. paprikos
1 baklažano
1 cukinijos
2 morkų
4 česnako skiltelių
2-4 v.š. grietinės/pieno (tiktų ir visokie veganiški)
2-4 v.š. pomidorų tyrės/pastos
2 a.š. šviežio tarkuoto imbiero
2 a.š. saldžiųjų paprikų miltelių
1 a.š. kario miltelių 
 ½ a.š. aitriųjų paprikų miltelių
¼ a.š. malto muskato
Druskos ir pipirų
Alyvuogių aliejaus arba ghee


• Gaminimas:
Iš pradžių paruoškite lęšius pagal instrukciją, kurią aptiksite ant pakuotės. Juos reikia išmirkyti šiltame vandenyje (1-2 valandas, kai kurias rūšis ilgiau), o po to virti ant silpnos kaitros (laikas irgi labai priklauso nuo rūšies). Aš naudojau ruduosius lęšius.

Daržoves supjaustykite taip, kaip jums patinka. Visas atskirai pakepkite ant nedidelio aliejaus ar sviesto kiekio, kad suminkštėtų. Atidėkite į šalį.

Lęšius truputį pervirkite, jie turėtų pradėti tižti. Taip susidarys tyrelė, atkakliau pamaišę ir kitaip lęšius pakankinę, turėtumėte juos visai ištižinti. Žinoma, prieš tai nepamirškite nupilti užsilikusio vandens. Jei esate perfekcionistai mėgstate plauti indus, galite lęšiu nepervirinti, o paprasčiausiai sutrinti smulkintuvu.

Česnako skilteles išspauskite arba smulkiai supjaustykite ir kartu su imbieru pakepinkite keptuvėje, kol truputį paruduos ir pradės skleisti savo išskirtinį kvapą. Suberkite lęšių tyrę, išmaišykite ir sumažinkite kaitrą. Tai pagrindas.

Į pagrindą sudėkite visas daržoves (aš persikrausčiau į puodą, nes mano keptuvė nėra didelė), pagardinkite jas prieskoniais ir gerai viską išmaišykite. Įdėkite pomidorų pastos/tyrės bei grietinės padažui pagal skonį, dar kartą viską išmaišykite ir pašildykite 5-10 minučių, kad prieskoniai susigertų. Viskas, galima tiekti. Skanaus!

• Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. gegužės 15 d., trečiadienis

Nekeptas varškės pyragas

Pastaruoju metu nelabai turiu ūpo ką nors daryti. Gaminti maisto irgi. Užtat šių dienų racioną daugiausia sudaro įvairus jogurtai, ledai ir kokia bandelė ar saujelė sausainių iš gretimos kepyklėlės. Nieko džiuginančio, žinau.
Gerai bent tai, kad turiu vieną kitą receptą iš seniau. Jai ir dalinsiuosi. Šiandien – puikus varškės pyragas, kurį paruošti užtrunka vos keliolika minučių.


Nekeptas varškės pyragas

• Reikės (26 cm ∅ formai):
Pagrindui:
300 g sausainių su pertepimu (du pakeliai)
100 g. šokolado
Kremui:
4 pak. plombyro skonio varškės
1 ind. grietinėlės, 35% riebumo (didelis, 420 g indas)
20 g. želatinos (žiūr. į instrukcijas ant pakuotės, naudojau kiekį reikalingą 1l vandens sustingdyti)
Priedai:
a) 1 pak. šaldytų vyšnių, dar geriau – šviežių (400 g, be kauliukų)
b) 1 citrinos ar kito citrusinio vaisiaus (nutarkuoti jos žievelę bei išspausti sultis)
c) 200 g. kokoso drožlių
d) nedėti nieko
e) kita


• Gaminimas:
Pradėkite nuo pagrindo: sausainius sutrinkite elektriniu smulkintuvu ar rankomis, o šokoladą ištirpinkite virš vandens garų ar ant labai silpnos kaitros. Trupinius sumaišykite su ištirpusiu šokoladu,  gautą masę sukrėskite į kepimo formą ir tolygiai paskirstykite. Atidėkite į šalį.

Toliau – kremas. Jei reikia, atitirpinkite ar kitaip apdorokite uogas/citrusinį vaisių. Želatiną užpilkite ¼ stiklinės šilto vandens, išmaišykite. Išplakite grietinėlę, įmaišykite į ją varškę. Suberkite uogas ar kitą priedą, gerai išmaišykite.

Indą su išbrinkusia želatina pakaitinkite karštame vandenyje, kad masė virstų skysčiu. Šį skystį supilkite į kremą ir labai gerai išmaišykite, galite net paplakti, kad turėtumėte vientisą masę. Visą ją supilkite ant pasiruošto pagrindo ir išlyginkite viršų. 

Padėkite į šaldytuvą kokiai valandai. Po to, papuoškite pagal nuotaiką ir mėgaukitės.

Su vyšniomis. Tiko ir kaip gimtadienio tortas.
• Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. gegužės 8 d., trečiadienis

Jogurtinis žele desertas

Panašų receptą išvydau kažkur interneto platybėse ir nusprendžiau su juo truputį pažaisti, kad galėčiau aprašyti keletą variacijų. Tik besisukdama virtuvėje prisiminiau, jog Gintarė jau kartą rašė apie iš esmės tokį patį dalyką, tik pavadino jį žele beveik-pudingu. Man tai labiau toks paprastesnis, ūkiškas panna cotta variantas. :)) Ir tekstūra panaši! Žodžiu, tikrai vertas dėmesio skanėstas.


Jogurtinis žele desertas

• Reikės:
250 ml jogurto (tinka vaisiniai, natūralus arba paprasčiausias kefyras)
1 pak. žele arba 1 v.š. želatinos arba 2 a.š. agaro miltelių
Vandens
Cukraus pudros, pagal skonį

  
• Gaminimas:
a) ŽELE: užpilkite žele ½ ant pakuotės nurodyto karšto vandens kiekio (mano atveju – 250 ml), maišykite, kol milteliai visiškai ištirps. Mažesniame vandens kiekyje tirpalas bus persotintas ir miltelius ištirpinsite tik karšto vandens vonelėje, t. y. kaip ir paprastą želatiną. Jei norite deserto su mažiau vandens, žele užpilkite dvigubai mažesniu kiekiu vandens ir tirpinkite viską minėtoje vonelėje. Vandens stoką kompensuokite vėliau papildomai įdėdami tiek jogurto/kefyro, kiek vandens trūksta.

Leiskite skysčiui šiek tiek atvėsti, bet nelaukite, kol pradės stingti. Įpilkite tiek pat jogurto/kefyro, kiek vandens naudojote (pyliau 250 ml), tada gerai išmaišykite, kad masė taptų vienalyte. Jei reikia, pasaldinkite ar įdėkite norimų priedų. Išpilstykite į pasirinktą tarą ir laikykite šaldytuve, tol, kol sustings. Kuo mažesnės talpos indus naudosite, tuo greičiau tai įvyks.

b) ŽELATINA: užpilkite želatiną 50 ml drungno vandens ir palikite brinkti kokias 15 minučių. Išbrinkusią želatiną ištirpinkite karšto vandens vonelėje. Ilgai nedelsdami, suskystėjusią želatiną sumaišykite su jogurtu/kefyru, jei reikia, pasaldinkite ar įdėkite vaisių. Jei naudojate natūralų jogurtą ar kefyrą, siūlau įpilti 1 a.š. kokio nors ekstrakto, pavyzdžiui, vanilės. Aš naudojau anyžių. Kaip ir pirmuoju atveju – visą mišinį išpilstykite į pasirinktą tarą ir laikykite šaldytuve, tol, kol sustings. Kuo mažesnės talpos indus naudosite, tuo greičiau tai įvyks.

c) AGARAS: procesas iš esmės toks pats, kaip ir su želatina. Vandens reikia 40-50 mililitrų (kokių 3 v.š.), taip pat brinkykite, o po to tirpinkite karšto vandens vonelėje. Žodžiu, sekite procesą, aprašytą aukščiau.


• Pastabos:
1. Žele tirpinkite nedideliame, šiltame inde, nes, jei sienelės bus vėsios, ant jų nusės mažyčiai želatinos gabalėliai. Jie ištirps tik papildomai pašildžius indą.
2. Prie natūralaus jogurto/kefyro tinka faktiškai bet kokio skonio žele, citrininė mažiausiai keis spalvą. Jei jogurtas su vaisiais, stenkitės skonius derinti tarpusavyje.
3. Žele truputį linkusi atsiskirti nuo jogurto, tad, jei skiriasi jų spalvos, paviršiuje gali susidaryti plonytis baltas sluoksnelis. Tai normalu ir skoniui įtakos neturi.
4. Galite įmaišyti įvairių vaisių, tik turėkite omenyje, kad ananasai ir kiviai turi medžiagų, stabdančių žele stingimą (tokį poveikį turi rūgštys, nuo jų želatina skystėja). Tokiu atveju, žele/želatinos naudokite dvigubai daugiau nei nurodyta.
5. 1 a.š. želatinos ≈ 5 g., 1 v.š. ≈ 15 g. Litrui skysčio reikia apie 2 v.š. želatinos, tai yra 20-30 gramų (40 gramų, jei norite kietesnės konsistencijos), nebent ant pakuotės nurodyta kitaip. Dar naudingos informacijos apie želatiną galite rasti štai čia.
6. Šį receptą taip pat galima naudoti ruošiant jello shots (keiskite sultis jogurtu).

• Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. gegužės 4 d., šeštadienis

Obuolių pyragą primenanti varškė

Labai mėgstu varškę. Valgau ją beveik kasdien, pirmenybę teikiu liesai. Man tai – tobulas maisto produktas. Varškėje gausu baltymų, kalcio, kalio, kai kurių vitaminų, ji soti, lengvai virškinama bei draugiška figūrai (jei liesa). Be to, varškė gana universali – galite rinktis pertrintą, suslėgtą, birią, grūdėtą ar tepamą, paskaninti įvairiais priedais ar naudoti tikrai ne vienam patiekalui ruošti. Pritaikoma bet kuriam paros metui!

– Paprasta varškė nėra skani, – sako dauguma, ir pagardina savo porciją šaukšteliu kitu cukraus/džemo/uogienės ar kitokiu saldžiu, bet ne itin sveiku priedu.

Aš nesutinku. Vos rūgštoka porcija liesos varškės su trupučiu mažo riebumo grietinės, kad nebūtų pernelyg sausa, ilgą laiką man atrodė patys tobuliausi pusryčiai (tokie tobuli, kad valgydavau juos kiekvieną dieną). Negalėjau suprasti, kaip kitiems toks valgis gali atsibosti! Ir tik visai neseniai pasiekiau tą lygį, kai paprastos varškės atsivalgiau pakankamai, kad pradėčiau karts nuo karto vienaip ar kitaip ją pagardinti.

Tad šįkart ir dalinuosi vienu iš mėgstamų gardinimo būdu – varške à la obuolių pyragas.  Malonus cinamono aromatas, ypatingas rudojo cukraus skonis, gaivūs obuoliai ir, žinoma, malonios gomuriui, kreminės konsistencijos varškė...


Obuolių pyragą primenanti varškė

• Reikės:
1 pak. /180 g. varškės (naudojau liesą)
1 v.š. grietinės (naudojau jogurtinę, 10% riebumo)
1 a.š. rudojo cukraus (naudojau demerara)
1 a.š. cinamono
1 vid. obuolio

• Gaminimas:
Varškę išsukite su grietine iki kreminės konsistencijos. Sudėkite cinamoną bei rudąjį cukrų ir išmaišykite. Obuolį (geriau ne luptą, bet rūpestingai nuplautą) supjaustykite kaip tik jums labiau patinka ir sudėkite arba šalia varškės, arba su ja sumaišykite. 

Ir viskas – turite gana nemažą porciją obuolpyraginės varškės. Skanaus!

• Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. balandžio 30 d., antradienis

Ananasinis kremo desertas

Pamačiau šį desertą su kreminiu sūriu (primena cheesecake) ir nusprendžiau išbandyti variaciją su varške (primena nekeptus varškės pyragus). Nenusivyliau, tad drąsiai galite bandyti abu būdus. Tiesa, šviežias ananasas geriau už konservuotą, tik gali prireikti šaukštelio kito cukraus (ypač šiuo metu, kai parduotuvių lentynose aptinkami ananasai yra faktiškai nesunokę). Žinoma, tinka ir kitokie vaisiai – eksperimentuokite. :)


Ananasinis kremo desertas

• Reikės:
Pagrindui:
100 g. šviesių sausainių su pertepimu
1/3 baltojo šokolado plytelės (apie 33 g.)
Kremui:
250 g. pertrintos varškės arba kreminio sūrio (pvz., 2x125 g. „Philadelphia Original“)
250 g. grietinėlės, 35% riebumo
340 g. ananasų
1 a.š. vanilės ekstrakto
Cukraus, pagal skonį 


• Gaminimas:
Susmulkinkite sausainius elektriniu smulkintuvu arba rankiniu būdu. Trupinius sumaišykite su ištirpintu šokoladu ir paskirstykite masę į tiek indelių, kiek desertų pageidausite (išeina 4-8 porcijos, nuotraukose esantį skirsčiau tik į du indelius, geriau taip nedaryti, nebent dalinsitės :). Atidėkite į šalį.

Gerai išplakite grietinėlę, sumaišykite su varške (labiausiai čia tinka plombyro skonio ar desertinė varškės) ar kreminiu sūriu. Įlašinkite vanilės ekstrakto (galima keisti vaniliniu cukrumi). Ananasus sutrinkite į tyrę ir įmaišykite į kremą. Paskirstykite viską po pasirinktą indelių skaičių.

Galima papuošti plakta grietinėle ar vaisių gabalėliais. Rekomenduoju tiekti šaltą, po valandėlės kitos šaldytuve tikrai nepavandeniuoja. Skanaus!

• Šaltinis: adaptuota pagal My baking addiction.

2013 m. balandžio 27 d., šeštadienis

Sveikesni pusryčių dribsniai

Pakalbėkim apie sausus pusryčius. Juos mėgsta daugelis, ne išimtis ir aš. Visada prisimenu dribsnius atėjus šiltajam sezonui. Tai greiti pusryčiai, kuriuos nesudėtinga keisti pagal nuotaiką, pridedant tai šio, tai to. Deja, didžioji šių dribsnių dalis yra kupina cukraus ir/ar kitų organizmui ne itin draugiškų priedų, o vertingų medžiagų kiekiai toli gražu nėra įspūdingi. Nenuostabu, jog nuo dubenėlio tokių sausų pusryčių dažniausiai nepasisotiname, nebent valgome juos su jogurtu ir/ar vaisiais.

Kai pradeda rūpėti maistinė vertė, nemaža dalis žmonių pereina prie avižinių dribsnių, miuslio ar granolos. Tiesa, gerokai skiriasi tiek skonis, tiek tekstūra. Panagrinėjusi prekybos centrų lentynas, atradau savą, kompromisinį variantą. Šio mišinio tekstūra labai artima įprastiems sausiems pusryčiams, skonis visai neblogas, o svarbiausia – tokie dribsniai naudingi jūsų organizmui. Tai nėra tik didelė angliavandenių porcija, tad, priešingai nei tipiški sausi pusryčiai, šis mišinys gali suteikti ir sotumo jausmą.


Sveikesni pusryčių dribsniai

• Reikės:
3 dalių sėlenų dribsnių
2 dalių kakavinių dribsnių
1 dalies sojų dirbsnių
Džiovintų ir/ar šviežių vaisių

• Gaminimas:
Paprasčiausiai viską sumaišykite ir, jei nevartosite iškart, laikykite sandariame inde. Šviežius vaisus, savaime suprantame, dėkite tik prieš valgant. :) Skanaus!

• Naudotų dribsnių maistinė vertė:
1. Sėlenų dribsnių 100 g maistingumas: 70,4 g angliavandenių, 16,1 g baltymų, 3 g riebalų, energetinė vertė - 1581 kJ/ 379 kcal.
2. Kakavinių dribsnių 100 g maistingumas: 77,8 g angliavandenių, 9,6 g baltymų, 5 g riebalų, energetinė vertė - 1684 kJ/ 398 kcal.
3. Sojų dribsnių 100 g maistingumas: 25 g angliavandenių, 45 g baltymų, 19 g riebalų, energetinė vertė - 1870 kJ / 447 kcal.
 
 • Mišinio maistinė vertė:
Apytikslis 100 g maistingumas: 65,3 g angliavandenių, 18,8 g baltymų, 6,4 g riebalų, energetinė vertė - 1649 kJ/ 394 kcal. Gausu ir skaidulinių medžiagų, t. y. ląstelienos.

• Pastabos:
Kakaviniai dribsniai yra saldžioji mišinio dalis. Galite dėti ir kokius nors kitokius dribsnius, tačiau šie dažniausiai turi daugiausiai baltymų iš visų įprastinių sausų pusryčių. Aš neretai renkuosi vitaminais praturtintą variantą, nors ir manau, kad tik labai maža jų dalis būna sėkmingai įsisavinama. Tiesa, būkite atidūs ir žvilgtelėkite į sudėtį – geriau rinktis mažesnę blogybę iš visų galimų. 

 • Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. balandžio 23 d., antradienis

Trupininis varškės pyragas

Tiesą sakant, nenorėjau publikuoti šiuo recepto, kol neiškepiau pyrago dar kartą ir nepadariau naujų nuotraukų, nes pirmosios per skubėjimą atrodė, švelniai tariant, ne per geriausiai. Tačiau ilgainiui teko pripažinti, jog to dar vieno karto tikriausiai nebus, bent jau artimiausiu metu, nes tokie miltiniai kepiniai niekada nebūna mano pirmas pasirinkimas, kai galvoju, ką čia iškepus. Ypač šiltesniu oru, kai savaime sumažėja suvartojami arbatos kiekiai (kavos geriu tiek pat, bet prie jos niekad nieko nevalgiau). Kita vertus, žmonės šį pyragą yra labai pamėgę, tad publikuoju tą, ką turiu ir pasižadu, jog fotografijas pakeisiu geresnėmis progai pasitaikius.


Trupininis varškės pyragas

• Reikės (26 cm ∅ formai):
Tešlai:
2 puod. miltų
½ puod. cukraus
180 gr. sviesto
1 a.š. kepimo miltelių
1 L kiaušinis (nebūtina)
2 v. š. kakavos (nebūtina)
Įdarui:
500 g. varškės (geriausiai pertrintos)
2 L kiaušinių
150 g. grietinės (riebios; man dar knieti pabandyti dėti plaktą grietinėlę)
½-1 puod. cukraus
1 v.š. vanilinio cukraus/1 a.š. vanilės ekstrakto
2+ v.š. kukurūzų miltų/krakmolo/manų kruopų (nebūtina)

Variantas su kakava iš Kepykla nr. 5

 • Gaminimas:
Ištirpinkite sviestą, pravėsinkite ir išsukite su cukrumi, kol pastarasis ištirps. Į atvėsusią masę įmuškite kiaušinį ir gerai išplakite, kad masė būtų vienalytė.

Miltus, kepimo miltelius bei kakavą sumaišykite ir persijokite. Atsargiai įmaišykite birius produktus į skystą mišinį, kol masė taps vientisa ir susidarys minkoma tešla. Truputį paminkę, padalinkite tešlą į dvi apylyges dalis ir sudėkite į atskirus indus. Juos abu patalpinkite į šaldiklį gerai valandai, kol sukietės.

Prieš ištraukiant tešlą iš šaldiklio, pasiruoškite įdarą. Kiaušinius išplakite su cukrumis. Atskirame inde ištrinkite varškę, sumaišykite ją su grietine (aš ­grietinės pakeičiau kondensuotu pienu). Po to, į varškės masę supilkite cukrų ir kiaušinių plakinį, viską gerai išmaišykite. Jei matote, kad masė per skysta, įdėkite kukurūzų miltų/krakmolo (masė nuo šaukšto turėtų kristi gabalais, o ne vientisai bėgti). Galiausiai, jei pageidaujate, įmaišykite papildomus priedus, pavyzdžiui, vaisius. 

Pasiruošę įdarą, ištraukite iš šaldiklio tešlą. Didesne jos dalimi išklokite sviestu išteptos kepimo formos dugną, užpilkite įdarą, o likusią tešlą užtarkuokite ant viršaus stambia tarka. Kepkite iki 170° C įkaitintoje orkaitėje 45-60 minučių. Skanaus!

• Pastabos:
1. Vietoj kakavos (arba prie jos), galite išbandyti šokoladą, taip pat džiovintus ar šviežius vaisius, pavyzdžiui, razinas arba bananą. Tiktų ir tarkuota citrinos žievelė.
2. Kukurūzų miltų ar co. reikia įdaro sutirštinimui tuo atveju, jei jis išeina pernelyg skystas. Kartais būna dėl varškės ypatybių.
3. Jei turite uogienės, galite šiek tiek (stiklinę ar dvi) jos užpilti ant arba po varškės sluoksniu. Praleiskite varškę, dėkite mažiausiai puslitrį uogienės ir vualia – turėsite trupininį pyragą su uogiene (jie dažniausiai daromi su juodųjų serbentų ar mėlynių uogienėmis; svarbiausia, kad būtų tirštesnė ir nepabėgtų kepant).

Pyragas su uogiene iš gamyklele.lt
Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. balandžio 19 d., penktadienis

Suktinukai su įdaru (Spring rolls)

Savaitės pradžioje rašiau apie vietnamietišką padažą, šiandien atėjo metas suktinukams, kuriuos su juo valgėme. 
Tiesą sakant, spring rolls įdarai labai varijuoja, tad nebijokite improvizuoti ir jūs. Svarbiausia – speciali tešla, kurią galite rasti visuose didžiuosiuose prekybos centruose. Taip pat skiriasi ir paruošimo būdai: bene labiausiai paplitęs skrudinimas aliejuje (jei pasirinksite šį būdą, reikėtų ½-1 litro), bet mes nusprendėme suktinukus kepti orkaitėje, nes nesame riebaus maisto gerbėjai.
Turėtumėte žinoti, jog spring rolls paruošimas užtrunka. Mes plušėjome mažiausiai porą valandų – kol viską supjaustai, patroškini, susuki bei iškepi... Bet tikrai verta! Puikus pasirinkimas savaitgalio pasisėdėjimui su didesne ar mažesne kompanija.
 

Suktinukai su įdaru (Spring rolls)

Reikės:
30-35 lakštų spring rolls tešlos*
Alyvuogių aliejaus
Įdarui:
1 vištienos krūtinėlės
250 g kopūsto
150 g. morkų
100 g. kukurūzų
1-2 saldžiųjų paprikų
1/2 puodelio ryžių vemišelių (angl. noodles)
2 česnako skiltelių
1 a.š. šviežiai tarkuoto imbiero
3 v.š. sojų padažo
Vištienos marinatui:
1 v.š. sojų padažo
1 a.š. ryžių acto
1 a.š. krakmolo
žiupsnelis juodųjų pipirų
Suktinukų klijavimui:
½ v.š. krakmolo
2 v.š. vandens

*30-35 suktinukai yra 6-7 porcijos (priklauso nuo to, kiek įdaro į juos dėsite). Tipiškai, suktinukai gaminami plonyčiai bei mažyčiai, kad būtų itin traškūs (3-4 kąsnių dydžio). Jei norite sunaudoti visą pakuotę (40 lakštų.), naudokite 100-200 gramų daugiau įdarui reikalingų produktų ar ko nors kito asmenine savo nuožiūra.

  
• Gaminimas:
Suktinukų tešlos lakštus atitirpinkite pagal instrukcijas, nurodytas ant pakuotės. Praėjus nurodytam laikui, atplėškite įpakavimą ir uždenkite drėgnu rankšluosčių, kad neišdžiūtų. 
Dubenyje sumaišykite marinavimui skirtus produktus, sudekite sumaltą arba labai smulkiai supjaustytą vištieną ir gerai išmaišykite. Palikite ramybėje ne mažiau nei 10 minučių, geriausia – kol susidorosite su visais kitais produktais.

Kopūstą bei morkas pjaustyklės (angl. mandoline) pagalba susmulkinkite šiaudeliais. Galite naudoti ir įprastą tarką, tačiau dėl jos daržovės neretai praranda daug sulčių. Paprikas smulkiai supjaustykite. Ryžių vermišelius išmirkykite pagal instrukcijas, nurodytas ant pakuotės. Po to, šiek tiek atvėsinkite ir pasmulkinkite peilio pagalba (galite praleisti šį žingsnį, tada sudrėks keptuvėje ir suktinukuose bus dar truputį traškūs; aš mirkiau). Česnaką išspauskite arba susmulkinkite peiliu.

Visus įdarui reikalingus produktus pasidėkite šalia keptuvės. Prasideda didysis darbas. Kinišką (dar žinoma kaip wok) arba sauté keptuvę (iš bėdos tiks bet kokia) stipriai įkaitinkite (žemos, vidutinės ir aukštos kaitros skalėje – aukšta kaitra), supilkite šaukštą alyvuogių aliejaus, suberkite vištieną ir pakepinkite iki šiek tiek paruduos. Iškepusią mėsą išimkite, sudėkite į dubenį, o keptuvę išvalykite.


Įkaitinkite keptuvę iki vidutinio kaitrumo, įpilkite šaukštą alyvuogių aliejaus ir apie pusę minutės paskrudinkite česnaką bei imbierą, kol gražiai pagels ir pasklis jų kvapas. Tada įdėkite kopūstą, morkas, kukurūzus, papriką bei ryžių makaronus, gerai išmaišykite bei šiek tiek padidinkite kaitrą. Kepinkite keletą minučių, kol morkos suminkštės. Po to, grąžinkite į keptuvę vištieną, viską gerai išmaišykite, supilkite sojų padažą ir dar kartą gerai išmaišykite. Daržovės neturėtų būti ištižę.
Paruoštą įdarą plonu sluoksniu sudėkite į didelę kepimo formą, šiek tiek ją paverskite ir leiskite atvėsti. Jei išsiskirs kokie nors skysčiai, juos nupilkite. Įdaras turi būti atvėsęs, kad nesudrėktų itin ploni tešlos lakštai.

Pasiruoškite klijus: ištirpinkite krakmolą vandenyje.
Imkite po vieną tešlos lakštą (likusius laikykite uždengę), pasitieskite prieš save kampu į apačią. Šiek tiek aukščiau dėkite šaukštą įdaro, užlenkite kamputį ir vieną kartą vyniokite masę link centro. Po to, į vidų užlankstykite abu šoninius kampelius. Stenkitės nepalikti oro tarpų. Užlankstę šonus, toliau vyniokite masę į priekį, kol prieisite ketvirtąjį kamputį. Patepkite jį pasigamintais klijais, kad užliptų ir dėkite suktinuką ant kepimo popieriaus. Jei kepsite orkaitėje, aptepkite alyvuogių aliejumi, kad neišdžiūtų bei dailiai paruduotų kepant.  Jei skrudinsite, uždenkite drėgnu rankšluosčiu ar maistine plėvele. Pakartokite procesą su visais suktinukais. Nedėkite jų vieno ant kito ir per daug nesuglauskite, kad nesuliptų.

Kepkite iki 175ºC įkaitintoje orkaitėje 20-30 minučių, kol dailiai paruduos. Jei nuspręsite skrudinti, dėkite suktinukus į iki maždaug tokios pat temperatūros įkaitintą aliejų. Nepridėkite per daug, kad tolygiai apskrustų bei nuolat vartykite. Suktinukas apskrunda per kokias 3 minutes. Paruoštus suktinukus dėkite ant popierinio rankšluosčio, kad pastarasis šiek tiek sugertų drėgmę.

Skanūs tiek šilti, tiek atvėsę. Siūlau tiekti su vietnamietišku padažu (nuoc cham).

• Šaltinis: adaptuota pagal Steamy Kitchen.

2013 m. balandžio 15 d., pirmadienis

Vietnamietiškas pavilgas (Nuoc cham)

Tai paprastas bei greitai paruošiamas padažas pavilgas, tinkantis kartu su įvairiais skrudintais patiekalais ir ne tik. Aš jį ruošiau prie spring rolls (daržovių suktinukai, traškios tešlos suktinukai, kažkas kita – kaip juos vadinti?), likome labai patenkinti.
Kadangi šis receptas yra asmeninė variacija visų, kuriuos peržvelgiau ieškodama tinkamo, tik ruošdama įrašą aptikau, kad iš esmės tai – nuoc cham toks vietnamietiškas padažas mirkymui pavilgas (t. y. dipping souce). Tiesiog sojų padažą reikėtų keisti žuvies padažu. Pati taip nedaryčiau, nemėgstu žuvinio skonio. ;)


 Vietnamietiškas pavilgas (Nuoc cham)

• Reikės:
½ puod. vandens
3 v.š. ryžių acto
4 v.š. sojų padažo
2 v.š. žaliosios citrinos sulčių (skanu ir be jų, bet –)
1 v.š. cukraus
1 česnako skiltelės, smulkintos
1/2 v.š. šviežiai tarkuoto imbiero
1/4 a.š. saldžiųjų raudonųjų paprikų miltelių  (jei norite aštriau – čili pipirų)
2 v.š. smulkintos morkos (nebūtina, siūloma daugiau grožiui)

• Gaminimas:
Viskas ganėtinai elementaru – supilkite vandenį į nedidelį puodą, truputį pašildykite, suberkite cukrų ir maišykite, kol ištirps. Tada sudėkite visus likusius produktus, minutę kitą pamaišykite, kad viskas sušiltų ir geriau atsiskleistų skoniai. Paragaukite – jei reikia, įpilkite dar truputį vandens (aš padauginau aitriųjų paprikų, tad iš viso panaudojau vieną puodelį). Paruoštą pavilgą supilkite į pasirinktą dubenėlį. Skanaus!

• Šaltinis: asmeninė variacija.

2013 m. balandžio 12 d., penktadienis

Completely cool brownies

Esu pelėdos tipo žmogus. Kai dienos veikla prasideda 8-ą valandą ryto, žinau, jog ta diena tikrai nebus vykusi. Aš išsiverčiu iš lovos, susiruošiu lyg autopilotu ir išžygiuoju į gatvę žmogaus, kuris kol kas dar nėra tikras, ar nori numirti (Should I kill myself, or have a cup of coffee? – Alberas Kamiu), ar ką nors užmušti, veidu (kaip pavyzdį žiūr. Kalmarą iš „Kempiniuko Plačiakelnio“). Grįžusi prigulu pietų miegui (net jei prieš tai turiu vykusi ne mažesnės nei 6 valandų trukmės poilsį), kuris beveik visada pataiso situaciją. Iki kito karto. 

Priežastis, dėl kurios visą tai pasakoju, yra ganėtinai nuspėjama: prasidėjo naujas ciklas ir kasdien 8-ą ryto man būna praktikos užsiėmimas. Žinoma, gana pavydėtinai skamba tai, kad dvi darbo dienas iš penkių tvarkaraštis ta vienintele praktika ir užsibaigia (jei atimsime paskaitas, į kurias iš esmės neverta eiti – 3/5). Na, pavydėtinai bent jau normaliems visuomenės reikalavimus atitinkantiems žmonėms. O aš... Aš vargstu, nes man sunku gyventi tokiu ritmu. Būtent dėl to ir receptais dalintis tokiu dažniu, kokiu norėčiau, šiuo metu nepavyksta.

Kaip ten bebūtų, šiandien jūsų dėmesiui pateikiu vieną geriausių šokoladainio receptų. Pirmą kartą jį ragavau dar mokykloje: kokioje vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje, bendraklasė pavaišino šiuo šokoladainiu per pertrauką. Tiesiog privalėjau paprašyti recepto! Nors praėjo jau keleri metai, jei įsireikia šokoladainio ir jis tiesiog privalo būti geras, t. y. ne laikas eksperimentuoti, vis dar kepu būtent šį. Paskutinį kartą tai dairiau praėjusią savaitę, viešėdama pas vaikino tėvus. Šokoladainis buvo suvalgytas ūmiai, kaip pasakytų gerb. dėstytojas Laimutis Kučinskas.


Completely Cool Brownies

 • Reikės:
4 L kiaušinių
170 g. sviesto
300 g. juodo ir/ar pieniško šokoladų (dėjau santykiu 1:1, siūloma 1:2)
2½ puod. cukraus
1 pak. vanilinio cukraus (apie 40 g.) arba 2 a.š. vanilės ekstrakto
1 puod. miltų
1 a.š. druskos
1 puod. šokolado gabalėlių (naudojau didelį pakelį „M&M“ saldainių)

• Gaminimas:
Karšto vandens vonelėje, kartkartėmis pamaišydami, ištirpinkite šokoladą ir sviestą. Kai viskas ištirps, nuimkite dubenį nuo garų ir į šokolado bei sviesto masę supilkite cukrus, išmaišykite. Po to, po vieną gerai įmaišykite visus kiaušinius. Toliau – metas įmaišyti miltus ir druską. Galiausiai, į iki vientisos masės išmaišytą tešlą suberkite šokolado gabalėlius (kitas populiarius variantas – riešutai).

Viską suverkite į sviestu išteptą (neblogas variantas yra ir kepimo popieriaus naudojimas) sąlygiškai didelę kepimo formą (šokoladainis turėtų būti plonas) ir kepkite iki 170 °C įkaitintoje orkaitėje 25-30 minučių. Šiukštu neperkepkite! Iškepęs šokoladainis būna drėgnas, tačiau tešla nelimpa prie medinio pagaliuko.

Prieš pjaustydaiami, šokoladainį visiškai atvėsinkite bei papuoškite (arba ne) cukraus pudra. Šis skanumynas ilgainiui džiūsta ir sausėja (dėl to – kietėja), tad rekomenduojama suvartoti per 3 dienas bei laikyti sandariame inde. Skanaus!

• Šaltinis: charlieissocoollike.

2013 m. balandžio 7 d., sekmadienis

Anyžių ekstraktas

Anyžių arba mėgsta, arba jo nekenčia. Iš tikrųjų, anyžiaus skonio saldumynų ir kitokių produktų įvairovė itin didelė, jie būna kartūs (juodieji saldymedžio saldainiai), saldūs (anyžiniai rutuliukai à la draže), sūrūs (salmiak saldainiai) ar gana įvairiapusiai (alkoholiniai gėrimai). Dėl to, manau, jog kiekvienas galėtų rasti sau patinkančią anyžiaus pusę, jei tik turėtų noro ieškoti.


Įvairūs ne tik anyžiniai skanėstai, bet ir augalai, suteikiantys tokį ar labai panašų skonį. Tai gali būti anyžinė ožiažolė, kininis žvaigždanyžis (būna ir japoninis, bet jis nuodingas), vaistinis kietis, sasafrai, kai kurie pankoliai (indiškoje virtuvėje pastarieji visiškai prilyginami anyžinei ožiažolei) ir kiti. Visus šiuos augalus vienija anetolis arba jo izomeras estragolis, kurie ir suteikia savitą anyžinį skonį bei kvapą.


 Na, o norint minėtas skonio ir/ar kvapo savybes suteikti tam tikram patiekalui, galima rinktis iš keleto būdų. Anyžinės ožiažolės sėklas galima naudoti sveikas arba sutrintas/sumaltas, tas pats ir su kininiu žvaigždanyžiu, tik malti galima arba visą ankštį, arba tik sėklytes. Kitas variantas – anyžių (eterinis) aliejus ar ekstraktas. Didelio skirtumo tarp to, ką naudosite, nėra. Rinktis sąmoningiausia iš praktinės pusės – jei gardinsite sniego baltumo kremą, tikriausiai nenorėsite jame matyti maltų anyžių krislelių. Tiesa, teko skaityti, jog kininis žvaigždanyžis šiek tiek kartesnis už anyžinę ožiažolę, tačiau dauguma ekstraktų ruošiami būtent iš jo.

Verta turėti omenyje, kad ¼ a.š. anyžių aliejaus = 1 a.š. anyžių ekstrakto = 2 a.š. maltų anyžių sėklų = 1-2 v.š. anyžinio alkoholinio gėrimo.


 Anyžių ekstraktas

• Reikės:
Kininio žvaigždanyžio
Stipraus alkoholio

• Gaminimas:
Principas elementarus – užpildote pasirinktą tarą (ar bent pusę jos) anyžiumi ir užpilate alkoholiu. Kitaip tariant, santykis turėtų būti maždaug 4 ar 8 su 1, t. y. 40 g. pakelį žvaigždanyžio turėtumėte užpilti 160 ar 320 mililitrų stipraus alkoholio (geriausia naudoti spiritą, bet gerai ir degtinė). Tokį užpilą laikykite tamsioje vietoje porą mėnesių, kol nebesijaus alkoholio kvapo ir spalva gerokai patamsės. Kartkartėmis buteliuką gerai supurtykite. Paruošto ekstrakto galiojimo laikas faktiškai neribotas, tiesa, jei indas nebus sandariai uždarytas, aromatas gali tiesiog išgaruoti.

Šaltinis: receptas – asmeninė variacija, pakaitalų santykiai iš eHow food. Įdomios informacijos radau ir Just Food Now.