2015 m. liepos 24 d., penktadienis

Veganiškas grietinėlės likeris à la „Baileys“

Pastaruoju metu su alkoholiniais gėrimais eksperimentuoti kur kas įdomiau nei su maistu – jau turiu sąrašelį, ką reikėtų išbandyti. Na, ir fotografuoti juos paprasčiau.

Šis likeris yra kiek netikėtos, tačiau malonios tekstūros bei su egzotišku kokosų prieskoniu. Jei norite ką nors nustebinti – variantas tikrai vertas dėmesio. Ragavusiems buvo nelengva patikėti, kad tai, ką jie geria, nėra tiesiog iš parduotuvės.

Kokosinis grietinėlės likeris


Buteliui likerio reikės:
Kokosų pieno (riebaus), 1000 ml
Airiško viskio, 400 ml ar pagal skonį
Kavos (stiprios), 200 ml ar pagal skonį
Cukraus, 3 v.š. ar pagal skonį

Gaminimas:
Neprisvylančiame puode vis pamaišydami kaitinkite kokosų pieną, kol jis sutirštės. Neužvirinkite bei nepalikite be priežiūros, nes kokosų pienas linkęs kilti ir išbėgti ne ką mažiau nei gyvūninės kilmės pienai. Išgaruoti turėtų geri du trečdaliai, stenkitės nepervirti – pernelyg sutirštėjęs kokosų pienas jūsų likerį padarys perklampiu gerti.

Gautas (beveik) dulce de leche nebus toks saldus kaip saldintas sutirštintas pienas, tad galite pagardinti jį cukrumi. Naudojau rudąjį, tiesa, daugiau kaip prieskonį, tad užteko poros šaukštų. Tiesiog sudėkite į dar karštą kondensuotą kokosų pieną ir pamaišykite, kol ištirps. Ragaukite turėdami omenyje, jog saldumą vėliau prislopins kiti priedai.

Trečias žingsnis – kava. Tai nėra būtinas ingredientas, veikiau skonį praturtinantis prieskonis. Be to, pagelbėja reguliuojant galutinę gėrimo konsistenciją, ypač jei norite skystesnės. Šį likerį ruošdama dažniausiai kavos nededu, nes aiškiau jaučiasi kokosinės natos. Jei jums tai atrodo reikalinga, siūlau rinktis espresso – stipresnė kava pasižymi intensyvesniu skoniu. Savaime suprantama, be jokių tirščių.

Galiausiai į kiek atvėsintą turimą masę supilkite norimą airišką viskį (naudojau „Jameson“). Geriausia abu skysčius išmaišyti šluotele. Originalus „Baileys Irish Cream“ savyje turi 17% alkoholio, tačiau ką gaminate sau namuose yra jūsų reikalas ir proporcijas galite derinti pagal skonį. Jei patys nežinote, rekomenduoju 1:1.

Paruoštas veganiškas kokosinis grietinėlės likeris mieliausiai įsikurtų šaldytuve, tačiau gali glaustis ir ant lentynos ar jūsų bare. Turėkite omenyje, jog žema temperatūra prailgina vartojimo laiką. Iš esmės jūsų kūrinys turėtų būti saugus vartoti 4-6 dienas.

P.S. Esu publikavusi ir kitokio grietinėlės likerio receptą, žr. čia.


Šaltinis: asmeninė variacija.

2015 m. liepos 10 d., penktadienis

Itališkas citrinų likeris „Limoncello“

Įtariu, jog anksčiau ar vėliau pradėsiu daryti naminį alkoholį (nedideliais kiekiais, žinoma). Neperėmiau tėvo pomėgio ruošti užpiltines, tačiau chemiko gyslelė manyje vis dar kirba. Vienas smagiausių dalykų pamokose ar paskaitose visuomet buvo stebėti, kaip pridėjus reagentų pasikeičia mėgintuvėlyje esančio mišinio spalva. O jei susidariusio produkto dar būtų galima paragauti... Galbūt todėl ir mėgstu gaminti.

„Limoncello“ patinka mano butiokui, tačiau parduotuvėse šis gėrimas retai aptinkamas. Tokiu atveju, pasigaminti šio likerio patiems pasirodė mažiau komplikuota nei atsisiųsti internetu ar parsivežti/paprašyti parvežti iš Italijos.

Limončelas
 


Buteliui likerio reikės:
Stipraus distiliuoto alkoholio (pvz., degtinės), 500 ml.
Organiškų citrinų, apie 8 vnt.
Ypač švaraus vandens (distiliuoto ar filtruoto), 250-500 ml.
Cukraus, pagal skonį

Gaminimas:
Citrinas rūpestingai nuplaukite. Viršutinį žievelės sluoksnį nuskuskite arba nutarkuokite. Stenkitės neliesti apatinio, balto žievelės posluoksnio, nes jis suteikia kartumo prieskonį. Žinoma, truputis – dar nieko tokio.

Gautą zest sudėkite į švarų, sandariai uždaromą stiklinį indą bei užpilkite alkoholiu. Aš naudojau citrinų skonio degtinę („Absolut Citrus“), tačiau puikiai tinka ir paprasta, dar geriau – spiritas. Visgi turėkite omenyje, kad stipresnis alkoholis turėtų būti atskiestas didesniu cukraus sirupo kiekiu. Parduotuvėse prieinami tradiciniai „Limoncello“ turi apie 28-32% alkoholio, tad tai laikoma daugmaž optimaliu kiekiu.

Indą padėkite į vėsią, tamsią vietą ir palikite ramybėje mažiausiai savaitei.

Pasiruoškite paprastą cukraus sirupą – supilkite cukrų į beveik verdantį vandenį ir maišykite tol, kol visiškai ištirps. Sudedamųjų santykis iš esmės priklauso nuo jūsų skonio ar lūkesčių, nėra „teisingo“ varianto. Tipiška daryti 1:1, aš rinkausi 1:2.

Kol sirupas vėsta, perfiltruokite trauktinę. Galima naudoti elementarų sietelį arba kavos filtrą. Žieveles verta išspausti, nes būna įsigėrę šiek tiek alkoholio. Po to jas galima arba išmesti, arba panaudoti kaip pagardą kokiam nors kepiniui.

Paskutinis etapas – sumaišyti trauktinę su sirupu. Jei nesate tikri, ko norite, tiesiog įpilkite šiek tiek sirupo, tarą gerai pakratykite ir paragaukite, ką turite. Kartokite, kol būsite patenkinti rezultatu, turėdami omenyje, jog likeris vartojamas gerai atšaldytas.

Paruoštas limončelas dėl savo skaisčiai geltonos spalvos gražiai atrodo ant lentynos, tačiau gerti patariama tik ką ištrauktą iš šaldytuvo. Laikykite sandariame inde.


Šaltinis: asmeninė variacija.

2015 m. vasario 20 d., penktadienis

Vištiena vyno padaže „Coq au vin“

Yra patiekalų, kurių pati niekuomet negaminčiau ir nė nesumąstyčiau užsisakyti restorane – tiek ten svarbus koks nors komponentas, kurio visai nenorėčiau dėtis į burną. Tačiau retkarčiais gyvenime pasitaiko, kad maistą ruošia kas nors kitas, sugebantis įkalbėti jo paragauti nepaisant nemielų sudėtinių dalių. Taip visai netyčia plečiasi mano kulinarinė komforto zona, o šiame įraše – vienas to pavyzdžių.

„Coq au vin“

Coq Au Vin

2 didelėms porcijoms reikės:
kiaulienos juostelių, 225 g.
vištienos šlaunų su kaulu ir odele (be blauzdos), 6 vnt.
raudonojo svogūno, 1 vnt.
rudųjų pievagrybių, apie 200 g.
raudonojo vyno (pinot noir), 1½ puod.
vištienos sultinio, 1 puod.
sviesto, 2 v. š.
miltų, 2 v. š.
čiobrelio šakelių, 6 vnt.
druskos ir pipirų

Gaminimas:
Vištienos šlaunis dosniai, iš abiejų pusių, pagardinkite druska ir pipirais. Atidėkite į šalį. Kitus prieskonius palikite lentynoje – visa šio patiekalo esmė slypi padaže. Beje, galite iš karto pradėti gurkšnoti tą vyną, kurio receptui neprireiks.

Supjaustykite kiaulienos juosteles į priimtino dydžio gabalėlius ir suverskite į įkaitintą keptuvę be papildomų riebalų. Nuolat maišydami, kepkite ant vidutinės kaitros iki traškumo. Tuomet išimkite kiaulieną, keptuvėje palikite tik išsiskyrusius riebalus.

Padidinkite kaitrą ir sudėkite į keptuvę vištienos šlaunis odele žemyn. Taip pasieksite maksimalų traškumą. Atsargiai, kad odelė nepriliptų prie keptuvės dugno, apskrudinkite (tačiau nebandykite iškepti) mėsą iš abiejų pusių. Po to gabalėlius išimkite, o likusius riebalus nupilkite – palikite jų tik vieną šaukštą.

Susmulkinkite svogūną, ruduosius pievagrybius supjaustykite ketvirčiais arba riekelėmis. Sudėkite į keptuvę, primažinkite kaitrą, viską pasūdykite žiupsniu druskos. Kepant iš daržovių išsiskirs skystis, susigers į ant keptuvės dugno susiformavusį apvalkalą ir galėsite jį nesunkiai nugrandyti. Taip ir padarykite. Riebalų bei vandens masėje svogūnai bei pievagrybiai suminkštės ir karamelizuosis.

Į karamelizuotas daržoves įdėkite sviestą, apibarstykite viską miltais. Minutę kitą viską gerai išmaišykite, kad neliktų jokių gumulėlių. Po to – metas vynui. Drąsiai supilkite visą nurodytą kiekį, dar sąžiningai pamaišykite, nepamiršdami grandyti visko, kas bando lipti prie keptuvės dugno. Kai pastarosios turinys pradės burbuliuoti ir kiek sutirštės, sudėkite čiobrelio šakeles bei kiaulienos gabaliukus, išmaišykite ir supilkite sultinį. Toliau maišykite, kol viskas bus daugmaž tokios pat temperatūros.

Kalbant apie temperatūrą, tai maždaug šioje vietoje jūsų orkaitėje ji turėtų siekti 190°C. Tiesą, prieš viską pašaunant į orkaitę, į paruoštą masę sudėkite vištienos šlaunis, aplaistykite padažu. Jeigu jūsų keptuvė turi tokiam karščiui neatsparių dalių, pakeiskite ją į kitą kepimo indą. Keptuvė, žinoma, geriau, nes į orkaitę viskas turėtų keliauti virimo temperatūros ir ten sėdėti apie valandą. Uždengti nereikia.

Rekomenduoju patiekti su česnaku gardinta bulvių koše ir gaiviomis salotomis.

Šaltinis: Food Wishes.

2015 m. sausio 20 d., antradienis

Maži kišai su paprika, špinatais, saulėje džiovintais pomidorais, čederiu ir feta

Mažus kišus taip ir norisi reklamuoti kaip linksmybę visai šeimai, nes vienam juos paruošti nuo nulio užtrunka sąlyginę amžinybę. Kita vertus, tai maloni amžinybė – norėtųsi daugiau tokių – į kurią palaimingai pasinėręs kažkur anapus palieki viską, kas neramina. Tikrų tikriausia relaksacijos terapija virtuvėje: “Oh, I adore to cook. It makes me feel so mindless in a worthwhile way.” ― Truman Capote, Summer Crossing. O paplušėti neabejotinai verta, nes kišiukai atrodo be galo patraukliai!

Mini quiche with Greek-style vegetables

Maži kišai su graikiško stiliaus įdaru

16 vnt. reikės:
a) Krepšeliams:
sviesto, 150 g.
miltų, 300 g.
vandens, 75-115 ml.
žiupsnelio druskos
b) Įdarui:
saulėje džiovintų pomidorų, saujelės (~75 g.)
šviežių špinatų, 1 pak. (70 g.)
paprikos, 1½-2 vnt.
raudonasis svogūnas, 1 vnt.*
čederio sūrio, 150 g.
fetos, 100 g.
c) Užpilui:
XL kiaušinių, 4 vnt.
graikiško jogurto, 400 ml.**
mėgstamų prieskonių***

* dėl asmeninių polinkių svogūnus praleidžiu visuose receptuose, bet turėkite omenyje, kad jie čia puikiai pritaptų;
** taip pat tinka neriebi grietinė, natūralus jogurtas, pasukos („buttermilk“), grietinėlė; galima skiesti šlakeliu pieno ar tiesiog pasiruošti „half and half“. Žodžiu, dauguma pieno produktų yra vartotini įvairiausiais santykiais. Eksperimentuokite;
*** naudojau penkių rūšių pipirų mišinį, Provanso žolelių mišinį bei česnako granules.

Gaminimas:
a) Pagrindą, lyg kokias roges vasarą, reikia ruošti iš anksto. Kišas nėra tas patiekalas, kurį sukurpsite per paskutinį pusvalandį iki pasirodant svečiams, na, nebent jums prie širdies tešlos pusgaminiai. Priešingu atveju, pradėkite gerai atšaldydami kubeliais supjaustytą sviestą bei dubenį (rekomenduojama stiklinį ar metalinį), kuriame viską maišysite. Po to sviestą sumeskite į maisto trintuvą, užberkite miltus, žiupsnelį druskos ir atsargiai pakapokite 15-20 sekundžių, kol masė primins drėgną smėlį. Visą tai galima daryti ir pirštais ar peiliu, svarbiausia, kad sviestas per daug nesušiltų. Rezultatas turėtų būti tas pats – mažyčiai sviesto trupinukai tolygiai pasiskirstę po miltus. Visą šią birią masę suverskite į šaltą dubenį ir suformuokite jos viduryje šulinį. Supilkite ten daugmaž pusę nurodyto kiekio šalto it jūsų buvusiojo (-osios) širdis vandens (apie 60 ml. arba 4 v.š.), tada plačiai išskėtę pirštus pakapstykite sukamaisiais judesiais keldami trupinius iš dugno viršaus link, kad drėgmė pasiskirstytų kuo tolygiau. Šliūkštelėkite dar ketvirtadalį pasiruošto vandens (30 ml. arba 2 v.š.), procesą pakartokite, itin svarbu sąžiningai išmaišyti, kad pasisavinusi nepadorų kiekį drėgmės nesuliptų tik kokia viena birios masės dalis. Jei tešla dar niekaip nelips į vieną gumulą, įdėkite dar truputį vandens, turėtų pakakti poros šauktų, priklausomai nuo jūsų atkaklumo. Netingėkite ir tik visiškos nevilties atveju padrėkinkite didesniu kiekiu nei nurodyta, nes, na, tiek vandens tikrai turi užtekti. Trapi tešla yra gana jautrus tvėrinys, čia svarbu tikslumas bei nepersistengti su ingredientais (kaušiniai? prašyčiau!) – jei vandens padauginsite, krepšeliai bus per kieti, o jeigu pagailėsite, tai masė prideramai nesulips ir su ja dirbti bus vienas vargas. Susiklijavusį tešlos rutulį perkraustykite ant plonyčiu miltų sluoksniu padengto stalviršio ir šiek tiek paminkykite, kad užtikrintumėte vienalytiškumą bei tolygią konsistenciją. Grąžinkite į dubenį, apkamšykite maistine plėvele ir įkurdinkite šaldytuve ant lentynos atsipūsti bent pusvalandžiui. Tešlai reikia atvėsti ir prisiturtinti baisiuoju gliutenu, kad įgautų deramą struktūrą. Tiesą sakant, šiame etape ją galima laikyti iki trijų dienų, jeigu ištremsite į šaldiklį – iki trijų mėnesių. Neslėpsiu, šviežia tešla skanesnė.
Iš šaldytuvo ištrauktą rutulį iškočiokite kiek įmanoma ploniau, stengdamiesi tešlos perdėm nesušildyti, kad sviestas iki galo neištirptų. Sumanu kočėlą iškeisti į gerai atšaldyto skysčio pilną butelį. Po to susiraskite jūsų tartalečių formelių poreikius atitinkantį apvalų indą ir išspauskite tešlos skritulius joms iškloti. Reikalui esant galima išsisukti naudojant keksiukų kepimo formą. Nepamirškite prieš klodami patalėlį ištepti formeles aliejumi ar apipurkšti „non-stick“ purškalu (maišau vandenį su aliejumi, geriau nebūna). Formuojant pagrindą, galima tešlą dar paploninti, jei nenorite, jog iškepęs krepšelis būtų žymus, konkuruojantis su įdaru.

b) Papriką bei špinatus nuplaukite, saulėje džiovintus pomidorus bei fetą nuvarvinkite. Daržoves supjaustykite priimtino dydžio gabalėliais, čederio sūrį (rinkausi raudonąjį) sutarkuokite ir viską sumaišykite viename inde. Voilà – įdaras. Pastarojo paruošimas pakankamai elementarus, galima utilizuoti beveik bet ką, kas užsilikę šaldytuve. Svarbiausia turėti bent gabalėlį sūrio, nors galima išverti ir be jo (tiesa, neverta).

c) Užpilui išsukite kiaušinius su pasirinktu pieno produktu ar jų mišiniu, pagardinkite prieskoniais. Konsistencija tiks bet kokia, tik kepimo laikas truputį skirsis.

d) Prieš užpildant, krepšelių pakepti nereikia. Čia jums ne tarta ar didelis storas kišas, o mažyčiai kišiukai, kurie ir taip kuo puikiausiai iškeps. Vienam krepšeliui užpildyti reikia apytiksliai kupino šaukšto įdaro ir 4-5 šaukštų užpilo. Aš turiu aštuonetą formelių, joms pasiruošiu pusę nurodyto užpilo kiekio ir visą tolygiai paskirstau. Dar įdarą galima padalinti į dvi dalis, galėsite visai tiksliai padalinti, taip paprasčiau.

e) Kišiukus kepkite 30-40 minučių iki 175 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje su įjungtu vėjeliu (jei tik įmanoma), kol paruduos krašteliai. Skaniausi dar šilti.

Mini quiche with Greek-style vegetables
Šaltiniai: tešla pagal Gordon Ramsay, turinys įkveptas The Kitchn.

2015 m. sausio 11 d., sekmadienis

Švelnus vištienos karis su daržovėmis

“That’s the problem with life. You never get enough time to stare at your ceiling and try to figure out what’s going on.” — Leila Sales, This Song Will Save Your Life.

Kartais gyvenimas paprasčiausiai glumina. Užklumpa it galinga banga, dūžtanti į tavo nugarą neįveikiama jėga, pargriaunančia ir nusitempiančia į gelmę. Tenka kapanotis, sutelkti jėgas paversti savo būtį labiau pakenčiama, visai nenutuokiant, kur išnirsi.

Atrodo, išsiropštusi į krantą, aš jau pradedu atgauti kvapą. Nors beveik viskas pasisuko absoliučiai netikėtomis kryptimis, yra vėžės, į kurias norėčiau grįžti. Dalis to – šis tinklaraštis, tad palaimingai atgimus įkvėpimui gaminti, stengsiuosi ir toliau dalintis tuo, ką pavyksta nuveikti virtuvėje. Dairykitės naujų receptų savaitgaliais.

Chicken curry with vegetables

Švelnus vištienos karis su daržovėmis

Keturioms porcijoms reikės:
mėgstamo augalinio aliejaus (kepimui)
česnako skiltelių, 3 vnt.
geltonojo svogūno, 1 vnt.
raudonojo kario pastos, 3 v. š.
vištienos krūtinėlės, apie 0,5 kg.
druskos ir pipirų, pagal skonį
brokolių, 2 žiedynkočiai arba ~1,5 puod. žiedų
morkų, 1 vnt. arba ~1,5 puod. griežinėlių
baziliko, 1 a.š. smulkinto arba džiovinto
kokosų pieno, 1 skard. arba 0,4 l.
konservuotų smulkintų pomidorų, 1 skard. arba 0,4 kg.
žaliosios citrinos, 4 skilt.

Chicken curry with vegetables

Gaminimas:
Wok arba didžiausioje, kokią tik turite, keptuvėje ant vidutinės kaitrios kokias 5 minutes pačirškinkite smulkintus svogūną bei česnaką. Nuolat maišykite, kad prieskoninės daržovės dailiai pagelstų. Kepimo pabaigoje į keptuvę įdėkite raudonojo kario pastą ir leiskite jai ištirpti, kad visa masė taptų vienalytė. Taip nutikus, sudėkite kubeliais pjaustytą vištieną, pagardinkite druska bei pipirais. Padidinkite temperatūrą ir mėsą apskrudinkite iš visų pusių, kad gabalėliai gundančiai paruduotų. Galiausiai suverskite griežineliais pjaustytą morką bei brokolio žiedus, paskaninkite baziliku ir gerai maišykite, kol visas keptuvės turinys bus maždaug tokios pačios temperatūros, na, bent 2 minutes. Atkreipkite dėmesį, kad neapvirus šių daržovių jos išliks traškios, gerai tai ar ne – skonio reikalas, man labiau patinka naudoti šviežias. Kai jau viskas sušyla, užpilkite kokosų pieną bei smulkintus pomidorus. Gerai išmaišykite, sumažinkite temperatūrą ir palikite troškintis apie 20 minučių, kol kokosų pienas šiek tiek sutirštės. Nepamirškite karts nuo karto pamaišyti. Jei patiekalas jums atrodo per tirštas, šliūkštelėkite 1/4 puod. vištienos sultinio (šį žingsnį praleidau).

Rekomenduoju patiekti su ryžiais, labiausiai tiktų, manyčiau, baltieji basmati. Prieš valgant, išspauskite ant kario porcijos vieną žaliosios citrinos skiltelę. Skanaus!

Šaltinis: Food Network.

2013 m. liepos 5 d., penktadienis

Baltyminiai batonėliai

Puikus užkandis sportuojantiems, dirbantiems aktyvų protinį ir/ar fizinį darbą, keliaujantiems ar užsiimantiems kita aktyvia veikla. Batonėliai gana kaloringi, tačiau itin maistingi bei sotūs. Labai praverčia ilgesnėse kelionėse.

Energy bars 

Baltyminiai batonėliai 

• Reikės:
2 puod. avižinių dribsnių
1 puod. baltymų miltelių (nebūtina; maistingumui padidinti)
4 v.š. riešutų sviesto
4 v.š. medaus
4 v.š. obuolių tyrės (nebūtina)
½ puod. džiovintų spanguolių ar kitų uogų
¼ puod. smulkintų migdolų ar kitų riešutų
¼ puod. pieno arba vandens
50-75 g. juodojo šokolado (70% ar daugiau)
½ v.š. cinamono
1 a.š. vanilės ekstrakto

Energy bars

• Gaminimas:
Birius produktus sumaišykite tarpusavyje. Šokoladą, medų ir riešutų sviestą pašildykite mikrobangų krosnelėje arba karšto vandens vonelėje, kol šokoladas ištirps ir viskas virs vientisa mase. Sausus produktus sumaišykite su gautu padažu, įpilkite pieno ar vandens, pagardinkite vanilės ekstraktu ir, labai gerai išmaišę, sukrėskite į kepimo popieriumi išklotą stačiakampį indą. Palyginkite paviršių, suformuodami norimo storio batonėlius. Patupdykite į šaldytuvą, kol sukietės (kelios valandos). Batonėliams sukietėjus, supjaustykite juos į norimo dydžio gabalėlius ir... viskas. Supjaustykite pailgomis juostelėmis ar kaip šokoladainį. Įsukite į maistinę plėvelę ar popierių, jei norėsite įsimesti į krepšį (tik nesuspauskite ir stenkitės nelaikyti šiltai, nes batonėliai nėra labai kieti bei tirpsta). Šaldytuve galite laikyti apie savaitę. Skanaus!

 • Šaltinis: NATURALGC

2013 m. birželio 30 d., sekmadienis

Daigintos valgomojo lęšio sėklos

Nutiko taip, kad visai netyčia sudaiginau lęšio sėklas. Taip, aš sugebėjau jas užpilti vandeniu, padėti ant lentynos taip, kad susidarytų tinkamos sąlygos augimui, ir tiesiog keletą dienų apie lęšius pamiršti. Pirma intencija buvo viską išmesti velniop, bet pamąsčiusi iš biologinės pusės, paragavusi ir šiek tiek panaršiusi internete, panaudojau pirminiam tikslui – suvalgiau. Žinokit, tikrai verta. Žiemą kartosiu.

Kodėl verta? Na, visų pirma, tai daigintų lęšio sėklų skonis primena šviežius žaliuosius žirnius, kitaip tariant, pakinta jų skonio savybės. Sėklos suminkštėja, taigi jas galima vartoti ir termiškai neapdorotas, taip nemažinant padidėjusių maistingųjų savybių. Galima, aišku, ir naudoti visokiems aukštesnėje temperatūroje gaminamiems patiekalams, ypač sriuboms. 

Tiesa, apie maistines savybes. Nesiplėsiu čia aiškinti biologinių procesų, bet, buitiškai šnekant, sėklos iki sudaiginimo snaudžia žiemos miegu. Jos būna prikaupę visokių maisto atsargų, tačiau pastarosios būna gražiai susandėliuotos ir nenaudojamos. Sudaigindami sėklas, jūs priverčiate jas ištraukti maisto atsargas iš sandėlio, vienos cheminės medžiagos virsta kitomis, žodžiu, padidėja sėklų maistinė vertė. Daugiau informacijos apie tai galite rasti internete, pav., www.jogosmityba.lt.


 Kaip daiginti? Aukščiau pasidalintoje nuorodoje plačiai ir iliustruotai aprašomas procesas idealiomis, net šiek tiek pedantiškomis sąlygomis, tačiau galima viską atlikti ir šiek tiek paprasčiau. Tiesiog užpilant sėklas tokiu kiekiu vandens, kad jos visos būtų apsemtos ir paliekant per naktį, bent 8 valandoms. 

Po to visą vandenį reikia nupilti ir sėklas nuskalauti. Drėgnas sėklas patupdykite šiltoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Maniškės sudygo ant lentynos kambario temperatūroje (kai lauke beveik +30° C, nėra kuo stebėtis, bet realiai užtenka ir +20° C). Verta atkreipti dėmesį, kad: „tamsoje dygstantys ankštiniai bus traškesni, daigai balti ir stori; daiginti šviesioje vietoje - maistingesni, minkštesni, o daigeliai ploni ir žalsvi.“ Optimalus variantas – natūralus paros ciklas.

Būtų gerai, kad sėklų sluoksnis inde nebūtų itin storas, nes apačioje esančios, negaudamos pakankamai deguonies, gali nesudykti. Orientuokitės į kokius 4 cm.

Tai va, daiginamas sėklas perskalaukite 1-3 kartus per dieną švariu vandeniu, kad neprasidėtų jokie puvimo/rūgimo procesai ir drėgmės tikrai užtektų.  Tada grąžinkite sėklas į indą, tegu daiginasi. 

Sudygti turėtų per 2-5 dienas, tačiau neleiskite sėkloms įsismarkauti, daigeliai neturėtų būti ilgesni nei 2 cm. Perdaigintos sėklos paprasčiausiai pradės nykti ir džiūti. 

Sudaigintas sėklas dar kartą perskalaukite švariu vandeniu ir vartokite iš karto arba dėkite į šaldytuvą (tinkami vartoti išliks 2-3 dienomis) ar šaldiklį (nereikėtų laikyti ilgiau nei 2 savaites).   Sėklų, na, bent lęšių, apimtis padidėja kokius keturis kartus.

Kol rašiau šį įrašą, užkandžiavau daigintais lęšiais it kokiais spragintais kukurūzais. Tikrai geras dalykas, pamėginkit ir jūs. Procesas tikrai labai paprastas! :) 

2013 m. birželio 27 d., ketvirtadienis

Ryžiai su cukinija ir pelėsiniu sūriu

Dar vienas variantas, kaip galima tiekti ryžius garnyrui. Mano manymu, geriausiai tinka prie vištienos, nepamaišytų ir baltas vynas... Žinoma, skanūs ir be kompanijos.


Ryžiai su cukinija ir pelėsiniu sūriu

• 1 porcijai reikės:
60 g. rudų/baltų ryžių (naudojau ruduosius)
100 g. cukinijos (apie 1 puod.)
Gabalėlio pelėsinio sūrio (naudojau apie 60 g. brie)

• Gaminimas:
Ryžius išvirkite pagal nurodymus ant pakuotės, stenkitės nepervirti. Cukiniją smulkiai sutarkuokite, o sūrį supjaustykite kąsnio dydžio gabalėliais (jei naudosite išraiškingesnio skonio sūrį nei baltasis pelėsinis, dėkite jo kiek mažiau). Nuo išvirusių ryžių nupilkite vandenį, į puodą sudėkite sūrį bei cukinijas ir pašildykite ant žemos kaitros, kol sūris išsilydys. Skanaus!


 O kas čia per vištiena? Gabalėlyje vištienos krūtinėlės padariau kišenę, sukimšau ten nepadorų kiekį šviežių špinatų, apšlaksčiau citrinos sultimis bei alyvuogių aliejumi, pagardinau druska, pipirais, česnakų granulėmis, trupučiu kario ir iškepiau orkaitėje.

• Šaltinis: asmeninė variacija.