Itališkas citrinų likeris „Limoncello“

Įtariu, jog anksčiau ar vėliau pradėsiu daryti naminį alkoholį (nedideliais kiekiais, žinoma). Neperėmiau tėvo pomėgio ruošti užpiltines, tačiau chemiko gyslelė manyje vis dar kirba. Vienas smagiausių dalykų pamokose ar paskaitose visuomet buvo stebėti, kaip pridėjus reagentų pasikeičia mėgintuvėlyje esančio mišinio spalva. O jei susidariusio produkto dar būtų galima paragauti... Galbūt todėl ir mėgstu gaminti.

„Limoncello“ patinka mano butiokui, tačiau parduotuvėse šis gėrimas retai aptinkamas. Tokiu atveju, pasigaminti šio likerio patiems pasirodė mažiau komplikuota nei atsisiųsti internetu ar parsivežti/paprašyti parvežti iš Italijos.

Limončelas
 

Buteliui likerio reikės:
Stipraus distiliuoto alkoholio (pvz., degtinės), 500 ml.
Organiškų citrinų, apie 8 vnt.
Ypač švaraus vandens (distiliuoto ar filtruoto), 150-350 ml.
Cukraus, pagal skonį

Gaminimas:

Citrinas rūpestingai nuplaukite. Viršutinį žievelės sluoksnį nuskuskite arba nutarkuokite. Stenkitės neliesti apatinio, balto žievelės posluoksnio, nes jis suteikia kartumo prieskonį. Žinoma, truputis – dar nieko tokio.

Gautą zest sudėkite į švarų, sandariai uždaromą stiklinį indą bei užpilkite alkoholiu. Aš naudojau citrinų skonio degtinę, tačiau puikiai tinka ir paprasta, dar geriau – spiritas. Visgi turėkite omenyje, kad stipresnis alkoholis turėtų būti atskiestas didesniu cukraus sirupo kiekiu. Parduotuvėse prieinami tradiciniai „Limoncello“ turi apie 28-32% alkoholio, tai laikoma daugmaž optimaliu kiekiu.

Indą padėkite į vėsią, tamsią vietą ir palikite ramybėje mažiausiai savaitei, na, gal 10 dienų. Jei esate pakankamai kantrūs ir norite idealaus rezultato – 40 dienų.

Pasiruoškite paprastą cukraus sirupą: supilkite cukrų į beveik verdantį vandenį ir maišykite tol, kol visiškai ištirps. Sudedamųjų dalių santykis iš esmės priklauso nuo jūsų skonio ar lūkesčių, nėra „teisingo“ varianto. Norint stipresnio, bet saldesnio gėrimo cukraus teks naudoti daugiau, ir atvirkščiai. Tipiška daryti 1:1, aš rinkausi 1:2 (viena dalis cukraus prie dviejų dalių vandens).

Kol sirupas vėsta, perfiltruokite trauktinę. Galima naudoti elementarų sietelį arba kavos filtrą. Žieveles verta išspausti, nes būna įsigėrę šiek tiek alkoholio. Po to jas galima arba išmesti, arba panaudoti kaip pagardą kokiam nors kepiniui.

Paskutinis etapas – sumaišyti trauktinę su sirupu. Jei nesate tikri, ko norite, tiesiog įpilkite šiek tiek sirupo, tarą gerai pakratykite („shaked, not stirred“) ir paragaukite, ką turite. Kartokite, kol būsite patenkinti rezultatu, turėdami omenyje, jog likeris tradiciškai turėtų būti vartojamas gerai atšaldytas.

Paruoštas limončelas dėl savo skaisčiai geltonos spalvos gražiai atrodo ant lentynos, tačiau gerti patariama tik ką ištrauktą iš šaldytuvo. Laikykite sandariame inde.

Šaltinis: asmeninė variacija.