Šokoladainis su karamele ir riešutais

Galų gale sulaukiau pereinamosios savaitės galo (kai laikai vieno ciklo baigiamąjį egzaminą ir prasideda kitas). Savaitgalis nusimatė kur kas smagesnis, nes traukiau į Vilnių susimatyti su placebistais. Kaip jau darosi įprasta, tuščiomis nevažiavau - kartu su savimi pasiėmiau šį labai šokoladinį pyragą juos visus pavaišinti. :)

Šokoladainis su karamele

• Reikės:
3 L kiaušinių
300 g. juodojo šokolado
100 g. bet kokio šokolado arba cukraus pudros (papuošimui)
100 g. sviesto
1 puod. cukraus
0,5 puod. miltų
200 g. smulkintų riešutų
1 ind. „Rududu“/virinto kond. pieno arba 250 ml. naminės karamelės

• Gaminimas:
Vandens vonelėje arba puode ant mažiausios kaitros ištirpinkite šokoladą su sviestu, atidėkite į šalį. Kiaušinius sąžiningai išplakite su cukrumi. Supilkite į plakinį šokolado masę, pamaišykite, po to suberkite į vidų miltus, vėl pamaišykite, galiausiai supilkite riešutus (naudojau smulkintus migdolus) ir išmaišykite iki vienalytės masės. Pusę tešlos supilkite į riebalais išteptą kepimo formą. Šaukšteliu ant masės išdėliokite „Rududu“ arba karamelės gabalėlius. Turėkite omenyje, kad jūsų įdaras turi būti pakankamai vėsus (dėl to - kietas), kitaip tiesiog susimaišys su tešla. Ypač tai galioja naminei karamelei, nes ji ganėtinai jautriai reaguoja į aukštą temperatūrą. Kadangi neturiu šaldiklio, mano karamelė nebuvo gerai atšaldyta, todėl vietomis išlipo į šokoladainio viršų (skaniausios vietos - tokios chewy!), o viduje susimaišė su tešla ir įdaro nebuvo galima atskirai įžiūrėti, buvimas jautėsi tik iš skonio (šaltas „Rududu“ ir po kepimo išlieka gabalėliais, žiūr. čia). Na, skonio reikalas - mano variantą valgytojai išgyrė. Taigi, susidoroję su įdaru, ant jo viršaus užpilkite likusią tešlos dalį, palyginkite paviršių. Kepkite 170° C temperatūroje ne daugiau nei 40 minučių. Iškepęs šokoladainis turi būti drėgnas. Ištraukę iš orkaitės pyragą atvėsinkite (pjaustyti rekomenduoju šaltą), papuoškite cukraus pudra arba šokoladu, galbūt dar žiupsneliu smulkintų riešutų ir kvieskite valgytojus vaišintis. Šis šokoladinis, kaip pridera, yra ganėtinai sotus, sodraus skonio kepinys. Skanaus!

Šokoladainis su pabėgusia karamele.

Nieko tokio, ko nepataisytų šokoladinio glajus sluoksnis.

•  Šokoladiniam glajui
250 g. šokolado
75 g. sviesto
75 ml. grietinėlės/pieno/grietinės
Cukraus (jei reikia)

Viską ištirpdome puode ant silpnos ugnies arba karšto vandens vonelėje. Gerai išmaišome, truputį atvėsiname ir apliejame pyragą.

O šitaip atrodo vidus. (c) Marta

• Šaltinis: delfi.lt

Vištiena kario padažė

Labai elementari chicken curry variacija. Vienas iš tų paprastų, bet ne prastų patiekalų.

Vištiena kario padaže

• Reikės*:
2 vištienos krūtinėlių
1 saldžiosios paprikos
2 česnako skiltelių
1 puod. natūralaus jogurto/grietinėlės/pieno (dažnai naudojamas nesaldintas kokosų pienas)
1 v.š. pomidorų pastos/padažo
1-2 v.š. kario
1-4 a.š. aitriosios paprikos/čili
1 a.š. cinamono  + 1 a.š. kmynų + 1 a.š. šviežio imbiero arba 1-2 v.š. garam masala
Alyvuogių aliejaus (kepimui)

• Gaminimas:
Vištieną supjaustykite kąsnio dydžio kubeliais. Į keptuvę su įkaitintu aliejumi sudėkite papriką, tarkuotą imbierą bei smulkintą česnaką ir keletą minučių pakepkite (jei norite traškios, dėkite iškart kartu su vištiena), po to suberkite vištieną ir pakepkite, kad gabalėliai pabaltų iš išorės. Suberkite prieskonius (daugmaž pagal skonį ir mėsos kiekį, aštrumą reguliuokite paprikos pagalba) ir kepkite, kol mėsa daugmaž iškeps (kokios 10-15 minučių). Galiausiai į keptuvę supilkite jogurtą (prieš pildami įsitikinkite, kad keptuvėje beveik nebėra aliejaus (arba jį nupilkite), kitaip padažas bus per skystas) bei įdėkite pomidorų pastos, viską išmaišykite ir ant silpnos ugnies troškinkite dar apie 10 minučių (pagal norimą pasiekti mėsos minkštumą bei naudoto pagrindo skystumą). Jei padažas jums visgi atrodo skystokas, šią bėdelę galima išspręsti vienu labai lietuvišku būdu - įdėti šaukštą ar du krakmolo. Rekomenduoju patiekti su ryžiais. Skanaus!

* Vištienos, jei su ryžiais, užteks keturioms mergaitėms arba porai alkanų žmonių.

Taip išėjo, kad neturėjau nei kajeno pipirų, nei čili, nei šiaip raudonųjų
paprikų miltelių, tad mano padažas labai oranžinis. Kitu atveju, minėti
prieskoniai suteikia šiltą raudoną spalvą.

• Šaltinis: asmeninė variacija.

Migdolų pienas

Gyvenimui bei racionui paįvairinti, pabandykite namuose pasigaminti migdolų pieno.

 • Reikės (0,8l):
200 g. migdolų (neskrudintų, nesūdytų)
900 ml. vandens + kažkiek mirkymui
1/2 - 1 v.š. cukraus/medaus/sirupo (nebūtina)
Skonio pagardo: šokolado, vanilės, sirupo etc. (nebūtina; žiūr. šaltinį variantams)

• Gaminimas: 
Migdolus supilame į dubenį ir dosniai užpilame vandeniu. Paliekame ramybėje mažiausiai 12 valandų. Grįžę nupilame vandenį, suberiame į smulkintuvą ir sutriname su 900 ml. naujo, šviežio vandens (jei pageidaujame, įmaišome cukrų bei pagardus). Po to, taip pat pagal norus, nukošiame marlės ar tankaus sietelio dėka. Supilame į sandarų indą, padedame į šaldytuvą ir suvartojame per 5 dienas. Tiesa, pienas linkęs nusėsti, tad prieš vartojimą gerai suplakite.

• Savybės: konsistencija faktiškai tokia pat, kaip ir neriebaus įprasto pieno, bet geriant jaučiasi, kad dalykas riebesnis. Tiesa, dėl šito nereikėtų per daug jaudintis, nes, priešingai nei gyvuliniame piene, šiame nėra cholesterolio ir beveik visi riebalai yra taip vadinami gerieji. Spalva šiek tiek rusvesnė (jei nuluptumėte riešutų odelę, būtų artimesnė įprastam pieno baltumui). Skonis, na... kaip migdolų (a la specifinis riešutinis skonis), nebent nuspręsite paskaninti kaip nors kitaip, pavyzdžiui, pasaldinti vaniliniu cukrumi. Kaip ir karvės pienas, daugumai žmonių šaltas skaniau nei šiltas. Nedrąsiai paragavęs, savo porciją migdolų pieno išlakė net mano katinas.

• Pritaikymas: Apie naudojimą maiste iš patirties mažai ką galiu pasakyti, asmeniškai bandžiau tik balinti kavą. Skanus variantas, tik minutėlę kitą palikus ramybėje ant viršaus susidaro toks labai šviesus sluoksnis nuo piene dar likusių labai smulkių nuosėdų. Tai nėra plėvelė, tad truputį pajudinus vėl susimaišo ir nepalieka nė pėdsako. Remiantis tuo, ką skaičiau ir išmanau apie chemines bei fizikines reakcijas maiste, migdolų pienas tikrai tiks kepiniams, kuriems reikia tiesiog kokio nors į pieną daugiau ar mažiau panašaus skysčio arba tiesiog vandens (pvz., blynai, sriubos, makaronai su sūriu) ir visai nėra arba mažai tėra svarbios jo lipinančios/tirštinančios savybės, siekiamas rezultatas nėra, pavyzdžiui, padažas, kurio visa esmė remiasi į kaitinant sutirštėjusį pieną ar panašiai. Na, šiuo aspektu migdolų pienas yra labai panašus į nugriebtą (liesą) pieną, taigi kur netinka liesas pienas, ten ne ką geriau pasirodys ir migdolinis variantas. Grįžtant prie kavos, būtent dėl šios priežasties, jei balinimui esate linkę naudoti grietinėlę, migdolų pienas jums pasirodys kiek per silpnas. Kita vertus, jei vis tiek kavoje norite migdolinio prieskonio, galite pieną maišyti su grietinėle ir pasidaryti vadinamąjį half and half. Migdolinis prieskonis kepiniuose dažniausiai nepasireiškia labai ryškiai, jį nustelbia kiti skoniai (priklausomai nuo pieno kiekio, nukošimo ir kitų naudotų skonį suteikiančių ingredientų), nors tikrai pastebėsite, kad galutinis rezultatas, skonio prasme, yra truputį kitoks. Tiesa, reikėtų turėti omenyje, kad dėl to, jog naudojate migdolų pieną, jūsų šedevras gali iškepti truputį greičiau nei su įprastu karvės pienu. Nuo rūgštingų produktų (citrusiniai vaisiai, actas) migdolų pienas traukiasi, vaizdžiai tariant - sukreši (angl. curdle).

N.B. Jei pieną nukošėte, sutrinti ir išdžiovinti migdolai puikiai tiks kepiniams (kaip riešutinis pagardas ar migdolų miltai). Skanūs ir vieni.

• Maistinė vertė: Iškart sakau, kad skaičiai apytiksliai. :) Iš esmės šio gėrimo maistinė vertė panaši į migdolų, jeigu jų nenukošite, bus visai tokia pat, nes dalykas visgi raw, tik konkretus skaičius labai priklausys nuo nuosėdų stiklinėje kiekio. O šiaip 1 stiklinė nesaldinto nukošto pieno turi 100 kcal. Iš jos gausite 3,5 g. baltymų, 3,5 g. angliavandenių ir 9 g. riebalų. Na, baltymų mažiau nei dažname gyvulinės kilmės piene, bet visada galima įmaišyti šiek tiek baltymų miltelių (angl. protien powder). Kaip ir migdolai, tai puikus vitaminų E (20% RPN) ir B2 šaltinis (10 % RPN), dar yra apie 2-3% RPN vitaminų B1 ir B3, apie 1% RPN vitaminų B5, B6 ir B9. Nemažai ir mineralinių medžiagų: 11% RPN mangano, 8% RPN magnio ir fosforo, 3% RPN geležies, kalcio, cinko, šiek tiek daugiau nei 1% RPN kalio ir cholino.

• Kaina: prasideda nuo maždaug 6lt/l ir didėja priklausomai nuo to, kokius riešutus perkate (pavyzdžiui, ekologiški atsieitų gerokai brangiau) bei kuo gardinate.

  • Šaltinis: The Fitnessista.

Naminė karamelė

Karamelė yra iš ties puikus dalykas - ja gardinti galima beveik viską. Aš ja pasaldinu trapučius, kai kyla noras pasmaližiauti. Paranku turėti stiklainiuką šio gėrio šaldytuve.

• Reikės:
1 puod. cukraus (tinka tiek baltas, tiek rudas)
100 g. sviesto (salstelėjusiai karamelei - sūdyto)
1/2 puod. grietinėlės (riebumas nėra itin svarbus, iš esmės tinka ir pienas)

• Gaminimas:
Į keptuvę arba puodą suberkite cukrų. Kaitinkite iki kol masė paruduos, gali įgauti net tamsiai rudą atspalvį. Geriau nemaišykite, bet ir nesusilaikius nieko blogo nenutiks, tiesiog šaukštas/mentelė/etc. aplips cukrumi, kurį bus truputį keblu po to nuplauti (keptuvę labai patogu tiesiog papurtyti). Po to po gabalėlį dėkite kambario temperatūros sviestą ir maišykite, kol jis išsilydys. Galiausiai atsargiai supilkite grietinėlę, viską gerai išmaišykite ir palikite karamelę vėsti. Atvėsusią karamelę supilkite į patogų indą ir laikykite šaldytuve (suvartoti per gerą mėnesį).

N.B. Saugokitės karamelės! Cukrus įkaista iki labai aukštos temperatūros, tad užtiškęs ant odos labai skaudžiai nudegina ir palieka itin nemalonias pūsleles. 

• Pastabos:
1. Juo tamsesnę spalvą įgaus kaitinamas cukrus, tuo labiau karstelėjusi bus karamelė. Piklausomai nuo to, kokio skonio norite, rinkitės atitinkamą priemonę ruošimui: keptuvėje cukrus faktiškai iškart išsilydys iki tamsaus rudumo, puode procesas kiek lėtesnis, karamelė bus šviesesnė. Jei subėrę cukrų į puodą užpilsite ant jo 5 v.š. vandens ir nemaišysite (vanduo difuzijos būdu pats sudrėkins visą cukrų), šviesią ir švelnesnio skonio karamelę paruošti bus dar paprasčiau.
2. Sviestas karamelę padaro riebesnę, suteikia tokio lyg kietumo, kai ji atvėsta.
3. Grietinėlė truputį nuslopina karamelės saldumą, suteikia jai švelnią konsistenciją, pašviesina spalvą bei reguliuoja masės tankį, t.y. kuo daugiau grietinėlės, tuo skystesnė bus karamelė (skystinti galima ir vandeniu, jei labai bijote kalorijų). Didesnis kiekis suteikia tokį savitą toffifee skonį. Reguliuoti karamelės konsistenciją grietinėle ar pienu yra truputį gudriau nei sviestu, nes sumažinamas kalorijų kiekis bei išvengiamas tas variantas, kuomet sviesto per daug ir karamelė tampa per daug riebalinga, t.y. susigadina. Nors šiaip galima karamelę ruošti ir visai be grietinėlės/pieno, tada jos skonis bus sodresnis ir konsistencija kita. Tokia karamelė puikiai tiks aplieti vaisiams, ledams ar kepiniams, nes gana greit sukietėja.
4. Tiesa, pačią tikriausią karamelę daro paprasčiausiai išlydydami cukrų ir nedėdami į jį jokių papildomų priedų. Kramelizavęsis cukrus pakeičia savo spalvą ir skonį. Karamelė su pienu/grietinėle neretai vadinama pieniška karamele (saldainiai dar irisiniais), kad būtų labiau pažymimas jos skirtumas nuo elementariosios savo sesers.

Taip atrodo keptuvėje iki tamsaus cukraus rudumo kaitinta karamelė.

• Šaltinis: asmeninė variacija.

Augalinės kilmės pienas

Na, nekalbėsiu čia apie tai, kokios priežastys gali žmones paskatinti gyvulinės kilmės pieną iškeisti į augalinį, kadangi kiekvienam jos savos. Paprasčiausiai paskatinsiu paįvairinti savo racioną ir pasigaminti namie kitokio pieno. Na, ar bent jau pasidairyti jo prekybos centruose (daugumą rūšių tikrai galima rasti).

1. Sojų pienas. Riebumu, spalva ir konsistencija labai panašus į karvės pieną. Turi didelį komplektą amino rūgščių, B grupės vitaminų ir šiek tiek mineralinių medžiagų. Gaminimas: dideliame kiekyje vandens išmirkykite sojų pupeles (iš 3 puod. išeina apie 3,5 litro pieno) per naktį, t.y. bent jau 8 valandas. Ryte pupeles nusausinkite ir sutrinkite smulkintuvu, maišydami su vandeniu apytiksliai santykiu 1:4 (vienam puodeliui panaudotų sausų pupelių, išmirkytas reikės užpilti 4 puodeliais vandens). Jei pageidaujate, perkoškite ir pasaldinkite. Sveikinu, pasigaminote raw sojų pieną. Tiems, kurie nusiteikę pasigaminti „tikrą“ variantą, gautą mišinį reikės dar termiškai apdoroti. Šis žingsnis padidina sojų pieno maistingumą, pagerina baltymų įsisavinimą (inaktyvuojamas tripsino inhibitorius). Tam tereikia pasigamintą pieną pakaitinti virimo temperatūroje bent jau 25 minutes. Pienas yra linkęs kilti ir būti pritrauktas prie puodo dugno, tad naudokitės mentele maišymui, o pakilimo atveju tiesiog minutėlei nukelkite puodą nuo kaitros. Virimo pabaigoje galite pieną paskaninti vanile, šokoladu vaisiais ir kt. Galiausiai supilkite jį į pasirinktą tarą ir laikykite šaldytuve (arba gaminkite tofu:) ne ilgiau nei savaitę.

2. Ryžių pienas. Tirštas, saldokas, todėl dažniausiai papildomai nesaldinamas. Nėra ypatingai maistingas, turi daugiau angliavandenių nei įprastas karvės pienas. Paruošimas elementarus: striklinę ryžių (dažniausiai naudojami rudieji ryžiai) mirkyti vandenyje mažiausiai 8 valandas, po to nusausinti ir sutrinti smulkintuvu su 4 stiklinėmis vandens. Pagal pageidavimą nukošti ir paskatinti kitokiu skoniu.

3. Avižų pienas. Švelnaus skonio, vandeningas, taip pat turi didesnį angliavandenių kiekį nei karvės pienas, maistingas, tačiau neypatingai (parduotuviniai dažniausiai būna papildyti vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis). Galima įsigyti parduotuvėse arba pasigaminti namuose: 1 stiklinė avižinių dribsnių (mirkyti apie 8 val.) + 4 stiklinės vandens, sutrinti smulkintuvu, nukošti.

4. Kanapių sėklų pienas. Tirštas, maistingas (turi nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, nemažai amino rūgščių, vitaminų ir mineralų), šiek tiek specifinio skonio. Nesunkiai paruošiamas namuose iš lietuviško augalo: stiklinė kanapių sėklų išmirkoma vandenyje bent jau 8 valandas, užpilama 4 stiklinėmis vandens, viskas sutrinama smulkintuvu, pagal pageidavimą nukošiama.

5. Sezamo sėklų pienas. Sotus ir maistingas (gausu mineralinių medžiagų), turi speficinį riešutinį skonį. Paruošimas: sumalti stiklinę sezamo sėklų, gautą masę sudėti į plaktuvą su pora stiklinių karšto vandens. Plakti porą minučių, pagal pageidavimą nukošti, galima pagardinti medumi arba druska.

6. Saulėgrąžų pienas. Tirštas, labai maistingas. Paruošiamas irgi elementariai: 1 stiklinė žalių (ne kepintų) saulėgrąžų sėklų, pamirkytų vandenyje 6-8 valandas, užpilama 2-3 stiklinėmis vandens. Sutrinti trintuvu, pagal pageidavimą nukošti.

7. Migdolų pienas. Gardus, tirštas, saldus, taip man itin maistingas (maistingesnis už karvės ir daugumą kitų augalinių pienų), nors neturi ypatingai daug baltymų. Puikiai tinka kavai ar pinacoladoms. Gaminimas: stiklinė migdolų, mirkytų apie 12 valandų ir, jei norite, nuluptomis luobelėmis, užpilami 3 stiklinėmis vandens sutrinami smulkintuvu, pagal pageidavimą nukošiami, pagardinami cukrumi ar druska.

8. Anakardžio riešutų pienas. Taip pat tirštas ir maistingas, bet labiau tinkamas sūriems patiekalams ruošti. Greitai pagaminamas: 1 stiklinė anakardžio riešutų (mirkytų bent 2-3 val.), užpilama 4 stiklinėmis vandens.Viskas sutrinama smulkintuvu, pagal pageidavimą nukošiama.

9. Kokosų pienas. Geriausia, žinoma, – šviežias. Deja, mūsuose tai pakankamai sudėtinga. Savo maistingumu garsėja nuo seno, labai gardus. Gamyba: 1 stiklinė kokoso drožlių (pamirkyti 1-2 val.), užpilamos 3-4 stiklinėmis vandens. Jei labai norite, galite nukošti, pagardinti pridėtiniais skoniais.

10. Aguonų pienas. Na, labai tradicinis dalykas. :) Recepto galite klausti mamos ar močiutės, arba elementariai stiklinę aguonų per naktį išmirkyti šiltame vandenyje, po to sutrinti ir užpilti 1-2l vandens, galima nukošti. Pasaldinti 2-3 v.š. cukraus.

N.B. 1. Visos augalinės kilmės pieno rūšys turėtų būti suvartotos greičiau nei per savaitę (tipiškai - 5 d.), jei laikomos šaldytuve. Kitu atveju - gerokai greičiau. 2. Ar perkošti pieną, galite rinktis pagal tai, kam jį naudosite, pavyzdžiui, balinti kavą geriau su perkoštu pienu, o dribsniams nepakenks ir sutrinti brinkytų produktų likučiai,  verta prisiminti, kad jie - puikus skaidulinių medžiagų šaltinis. 3. Košti galima per marlę arba smulkų sietelį. Jei turite įvairių vaisių bei daržovių siulčiaspaudę, jos pagalba galite pieną gaminti iškart be nuosėdų, o jas panaudoti kam nors kitam.

Šiaip pieną galima pasigaminti faktiškai iš visų grūdinių kultūrų, sėklų, riešutų ir net pupelių ar kitų ankštinių kultūrų. Paruošimo būdas daugeliu atveju sutampa, skiriasi, žinoma, skonis ir maistingumas.  Kaip visad - kam įdomu, tas susiras informaciją. :)
  

Įvairios augalinės kilmės pieno rūšys.
(Šaltinis: http://www.cookinglight.com)

Šiek tiek apie kasdienybę

18 dienų tylos. Jaučiu poreikį ką nors apie jas parašyti ir paaiškinti šią pauzę.

Pradėsiu nuo to, kad persikrausčiau į naują būstą. Nedidelį, aukštomis lubomis, šviesų, jaukų ir svarbiausia - gyvenu viena, be jokių sugyventinių. Tik aš ir mano katinas. Taip pat visai džiugus dalykas yra tai, jog čia savo dispozicijoje turiu ganėtinai naują viryklę (tik dar neišdrįsau išbandyti orkaitės). Šiek tiek apmaudu tik dėl vieno - nėra šaldiklio (labai mėgstu ledus), bet galima gyventi ir be jo.

Per pastarąją savaitę išbandžiau tikrai ne vieną naują receptą, tačiau visus juos pamiršau ar neturėjau kada nufotografuoti, nes buvau išvykusi pas antrąją pusę ir gaminau nebe vienam žmogui, o dviems ir valgoma būdavo iškart. Kažkaip nesinorėjo versti žmogaus laukti, kol rasiu tinkamai apšviestą vietą ir skaniausią kampą...Tiesa, visi eksperimentai buvo vykę, tad anksčiau ar vėliau jais tikrai pasidalinsiu.

O dabar... Dabar truputį stinga ūpo gaminti. Pietauju tuo, ką normalūs žmonės valgo pusryčiams (pvz. müsli su jogurtu) ir vienintelis karštas dalykas, patenkantis į mano skrandį yra arbata su citrinos griežinėliu, tarkuotu imbieru ir šaukšteliu medaus arba vienokia ar kitokia kava. Sau gaminti toli gražu ne taip smagu, kaip lepinti kitą - tikriausiai tokiu būdu atsigaunu nuo džiaugsmo gaminti antrajai pusei ir grįžtu į realybę, kur maistą ruošiu tik sau.

Na, šitai laikina ir jau kitą savaitę planuoju pradžiuginti vienu kitu receptu. O tam, kad įrašas nebūtų labai blankus, pasidalinsiu savo šaldytuvų, um, fotometraščiu (?):

2011 pirma pusė. Gyvenau viena Panevėžyje

2011 antra pusė. Gyvenau Vilniuje, Lazdynuose su pora vaikinų
(mano lentyna toji su cukinija ir pora fetos sūrio dėžučių)

2012 pirma pusė. Gyvenau keletą savaičių viena bute Vilniuje, Šeškinėje. 

2012 antra pusė. Mano šaldytuvas šiandien.